Plaučių reikšmė organizmui
Kai kambaryje tvyro blogas oras, stengiamės kuo greičiau išeiti. Kai randame ką nors gražaus, tai kartais gali užgniaužti kvapą. Jei ko nors ne itin mėgstame, norime pakosėti.
Kvėpavimas – gyvybiškai svarbus, nes tai daroma visą laiką, dažniausiai automatiškai. 15–20 kartų per minutę imamas iš oro gyvybei svarbus deguonis, kiekvieną organizmo ląstelę aprūpinantis nauja energija. Ir priešingai – iškvėpus iš kraujo pašalinamas sunaudotas oras, kuriame gausu anglies dioksido ir azoto.
Atsakingas už šį procesą organas – plaučiai, išsidėstę krūtinės ląstoje ir užimantys didesnę jos dalį. Šio organo kvėpavimo paviršius su maždaug 300 mln. alveolių – smulkių plaučių elementų – užima daugiau nei 100 kv. m ir yra beveik tokio dydžio kaip teniso aikštynas.
Plaučiai – kraujotakos sistemos dalyvis ir organizmo gynybinės funkcijos „štabas“. Kilus koronaviruso pandemijai aiškiai matyti, kad šis organas yra ta kūno žmogaus dalis, kur išorinis pasaulis kvėpavimo būdu jungiasi su vidiniu. Per orą patenka ne tik deguonis, bet ir kenksmingos medžiagos, pavyzdžiui, alergenai, bakterijos ar virusai.
Kaip teisingai kvėpuoti?
Įkvėpti ir iškvėpti. Tai, kas iš pirmo žvilgsnio atrodo taip paprasta, – sudėtingas procesas, turintis lemiamos reikšmės fizinei ir dvasinei savijautai. Kvėpuojama ramiai ar greitai, giliai ar paviršutiniškai, lengvai ar sunkiai.
Iš esmės kvėpavimą galima suskirstyti į du tipus: pilvu ir krūtine, dalyvaujant skirtingiems raumenimis. Esant netaisyklingam kvėpavimui raumenys susitraukia, dėl to organizmas negali būti pakankamai aprūpinamas deguonimi.
Ir priešingai – tinkamu kvėpavimu galima daryti įtaką savo savijautai. Idealus kvėpavimas – pro nosį. Dauguma nežino, koks svarbus yra skirtumas tarp kvėpavimo pro burną ar nosį. Pastaroji – svarbus organizmo filtras, kuris ne tik kenksmingas, bet ir natūralias medžiagas, kaip antai žiedadulkės, pirmiausia išfiltruoja.
Dėl to, jei nosis atlieka savo paskirtį, peršalus pirmiausia užklumpa sloga, o ne sunkus bronchų gleivinės uždegimas – bronchitas. Dėl tankios kraujagyslių sistemos nosis sušildo ir sudrėkina įkvėptą orą. Tokiu būdu pasirūpina, kad plaučiai neišsausėtų. Kūdikiai gimsta kvėpuodami pro nosį, o pro burną išmoksta vėliau.
Kvėpavimas lemia mūsų gyvenimo pradžią, pabaigą ir kokybę. Reaguoja į viską, kas vyksta viduje ir išorėje. Tai, kaip žmonės mąsto, jaučia ir dirba, atspindi jų kvėpavimo modelis. Ar žinojote, kad nėra dviejų vienodai kvėpuojančių žmonių?
Į specialistus kreipiamasi dėl įvairių kvėpavimo takų ligų – astmos, LOPL (lėtinės obstrukcinės plaučių ligos, kuri neretai pasireiškia po gripo, kitų virusinių infekcijų), plaučių uždegimo. Pastaruoju metu pagalbos ieško vis daugiau žmonių, kurie kenčia nuo nepaaiškinamų, jiems nesuvokiamų kvėpavimo sunkumų.
Patarimai, kaip sustiprinti bronchus
Šie pacientai jaučia, kad nebegali giliai įkvėpti. Jie kreipiasi į plaučių ligų specialistą, bet jis neranda jokios organizmo sąlygotos priežasties. Gali būti, kad dėl to dažnai kaltas stresas. Būtent dėl to kvėpuojama tik viršutinėse kvėpavimo erdvėse, t.y po raktikauliu.
Vadinamasis paviršutiniškas kvėpavimas – ir gyvenimo būdo pasekmė. Stresų paženklinta, įtempta kasdienybė gali nulemti per trumpą kvėpavimą. Norint apsirūpinti deguonimi reikia daugiau įkvėpimų, tačiau pirmiausia atgal išstumiamas tik naudojamas oras.
Kita negilaus kvėpavimo priežastis – sėdimasis gyvenimo būdas. Dėl to apribojama plaučių funkcija ir per mažai oro patenka į krūtinės ertmę. To, žinoma, pakanka minimaliam energijos kiekiui. Bet tai reiškia, kad daugelis plaučių skyrių nėra tinkamai vėdinami.
Tai nesveika, nes neatliekama valymo funkcija ir gali kilti infekcijų. Ne be reikalo plaučių uždegimas yra dažniausia gulinčių pacientų komplikacija. Gulėdami jie negali lengvai kvėpuoti ir dėl to po plaučius išplinta bakterijos.
Esama ir geros žinios: sveikas gyvenimo būdas stiprina ir bronchus. Pasivaikščiojimai po gryną orą, patalpų vėdinimas. Pravartu nuolat atsistojus prie lango giliai įkvėpti, rankas iškelti į viršų ar šonus. Šis pratimas suaktyvina diafragmą, ir deguonis pasiskirsto po visas krūtinės ir pilvo sritis.
Garsenybių problemos
Kvėpavimo takų ligos nėra nuosprendis. Tai byloja buvusio krepšinio profesionalo Denniso Rodmano (59 m.) pavyzdys. Jis žaidė NBA komandose, yra įtrauktas į Krepšinio šlovės muziejų. Visa tai jis pasiekė, nors alergijos sukeltus astmos priepuolius buvo nelengva suvaldyti.
Amerikietė aktorė Jessica Alba (39 m.) vaikystėje kentėjo nuo stiprių astmos priepuolių. Jos plaučių funkcijos kelis kartus net buvo sutrikusios. Kai J.Alba tapo vyresnė ir pradėjo aktorės karjerą, jos būklė pagerėjo.
Įpusėjus koronaviruso krizei skandalingoji JAV aktorė, atlikėja, modelis, dabar jau ir drabužių dizainerė Lindsay Lohan (34 m.) paskelbė apie savo muzikinį sugrįžimą singlu „Back To Me“. Šiuo metu ji turi būti itin atsargi, nes vėl pasireiškė stiprūs astmos priepuoliai, o jos plaučiai silpni.
Buvusi žaliosios vejos žvaigždė britas Davidas Beckhamas (45 m.) taip pat serga astma. Bijodamas pasigauti infekciją kilus COVID-19 pandemijai vienas turtingiausių visų laikų futbolininkų su šeima pasitraukė į saviizoliaciją.
Norvegijos sosto įpėdinio žmona Mette Marit (46 m.) serga reta liga – plaučių fibroze. Tai – lėtinė neaiškios kilmės liga, dėl kurios randėja plaučių audinys ir darosi sunku kvėpuoti. Visame pasaulyje plaučių fibroze serga apie 5 milijonus žmonių. Iki šiol nėra žinoma, kaip liga atsiranda ir kodėl progresuoja.
Karališkųjų rūmų gydytojas pranešė, kad Norvegijos princesės Mette Marit liga neturi nieko bendra su ankstesniu jos gyvenimo būdu, – praeityje ji ne kartą buvo nufotografuota rūkanti.
Holivudo žvaigždė, Auksinio gaublio laimėtoja, „Oskaro“ nominantė Sharon Stone (62 m.) su astma kovoja joga, kvėpavimo pratimais ir daug sportuodama.
Amerikiečių modelis, dviejų vaikų motina Christy Turlington (51 m.) serga plaučių emfizema – nuolat didėja oro pripildomas plotas. Modelis nerūko. 1997-aisiais nuo plaučių vėžio mirė jos tėvas.
Savo „Instagram paskyroje JAV popmuzikos atlikėja Pink (41 m.) ragina tinkamai nešioti apsauginę kaukę, ja dengti ir burną, ir nosį. Dainininkė nesutinka su kenčiančiais nuo chroniškų kvėpavimo takų ligų, pvz., astmos, pacientais, kurie teigia, kad toks kaukės nešiojimo būdas apsunkina kvėpavimą.
„Sergu astma ir nešioju net dvi kaukes! Ir tai nė kiek netrukdo kvėpuoti. Nesu egoistiška idiotė!“ – atrėžia Pink.
Lilė Lukminaitė-Kalvaitienė
Jogos trenerė, „Rojaus daržo“ įkūrėja
„Norint pasitikrinti, ar kvėpuojate taisyklingai, reikia paprasčiausiai uždėti vieną ranką ant krūtinės, o kitą ant pilvo, galima ir užsimerkti, o tada pajausti, kuri ranka juda. Jei ta, kuri ant krūtinės, kvėpavimas nėra taisyklingas ir reikėtų pasimokyti kvėpuoti taip, kad judėtų ranka ant pilvo. Tai vadinama diafragminiu, arba kitaip pilviniu kvėpavimu. Toks kvėpavimas – taisyklingas ir naudingas, nes aprūpina ląsteles didesniu deguonies kiekiu, įkvepiama daugiau oro, įdarbinama diafragma. Aprūpinimas deguonimi mūsų organizmui labai svarbus ir siejamas ne tik su geresne savijauta, bet ir geresniu medžiagų pasisavinimu, ramesne emocine būkle, gražesne ir sveikesne oda.“
