Pasak „Affidea klinika“ gydytojos alergologės-klinikinės imunologės Gintarės Paulikaitės, imuninės sistemos stiprinimas susideda iš daugybės mažų, bet labai svarbių žingsnių. Fizinis aktyvumas, subalansuota mityba, streso kontrolė, tinkamas darbo ir poilsio režimas bei buvimas gryname ore – pagrindiniai veiksniai, lemiantys geresnę imuninės sistemos ir bendros sveikatos būklę.
Oda – apsauginis skydas
Kaip teigia specialistė, žmogaus oda, tai didžiausias kūno organas, kuris nuolatos atlieka savo darbą – apsaugo mus nuo žalingo aplinkos poveikio: „Odoje yra išsidėstę daugybė imuninių ląstelių, kurios padeda apsaugoti, nuo į organizmą patenkančių bakterijų, grybelių ar kitų infekcinių ligų“.
Nors odai yra taikomas apsauginio organizmo skydo būdvardis, gydytoja pažymi tai, kad nusilpus imuninei sistemai, odos gebėjimas atlikti apsaugines funkcijas pradeda silpnėti. Tuomet žmogus gali pradėti jausti pirmuosius sveikatos sutrikimus. Anot specialistės, odos pažeidžiamumas aplinkos poveikiui gali pasireikšti neįprastais simptomais.
„Imuninė sistema yra tiesiogiai susijusi su odos būkle. Natūralu, jog ši tampa pažeidžiamesnė aplinkos poveikiui – kasdien naudotas kūno kremas gali pradėti dirginti odą, sukelti tam tikras odos reakcijas, dažnai pastebimas ir žaizdų ar iki tol buvusių lėtinių odos ligų suprastėjęs gijimas. Asmenims, su nusilpusiu imunitetu, padidėja rizika atsirasti odos bakteriniams ar grybeliniams uždegimams, įsijautrinti maisto alergenams“, – dėsto G. Paulikaitė, pridurdama, jog gydymas tokiems asmenims gali būti sudėtingesnis arba tęstis ilgiau nei įprastai.
Imuniteto stiprinimas
Imuniteto svarba žmogui neapsakoma, jo pagrindinė paskirtis saugoti organizmą nuo įvairių antigenų – svetimų medžiagų, susidarančių organizmo viduje arba į jį patenkančių iš išorės ir galinčių sukelti įvairias ligas. Anot, gydytojos alergologės-klinikinės imunologės, šių faktorių vystymuisi įtakos dažnai turi netinkami įpročiai, kurie sudaro puikias sąlygas bakterijoms patekti į organizmą ir sparčiai daugintis.
„Šiuolaikinis žmogus, deja, bet pastangų rūpintis savo sveikata įdeda per mažai, o į gydytojus kreipiasi tik prispyrus rimtai problemai. Dažnai užkandžiauja pakeliui į darbą, „greitu“ bei mažai maistinių medžiagų turinčiu maistu. Kasdien susiduria su stresinėmis situacijomis, dar dažniau, kenčia nuo karantino metu vyraujančio, užsitęsusio darbo laiko ir poilsio stokos“, – pažymi G. Paulikaitė.
Gydytoja akcentuoja, jog siekiant palaikyti stiprų imunitetą yra labai svarbi sveika ir subalansuota mityba: „Vaisiai ir daržovės – tai vitaminų šaltinis, kurių trūkumas dažnai sukelia įvairias, su nusilpusiu imunitetu susijusias problemas. Riebi žuvis, kiaušiniai – puikus vitamino D šaltinis.
Citrusiniuose vaisiuose, kaip ir daugelyje šviežių daržovių gausu vitamino C, kuris yra svarbus imuninei sistemai. Saugodamas organizmą nuo laisvųjų radikalų žalos, jis veikia kaip antioksidantas. Vartojant gyvūninės kilmės maisto produktus – pieną, kiaušinio trynį, žuvų taukus, pasisavinamas vitaminas A, kuris svarbus odos ląstelių atsinaujinimui ir imuninės sistemos veikloje“.
Medicinos ekspertė taip pat dėmesį atkreipia į aktyvaus laiko leidimo bei poilsio svarbą.
„Sportuokite, net ir kasdieniai pasivaikščiojimai gryname ore gali stipriai pagerinti jūsų savijautą. Išsimiegokite, poilsis ir miegas pagerina ne tik organizmo atsparumą infekcinėms ligoms, bet ir odos būklę. Venkite streso ir užsiimkite mėgstama veikla“, – patarimais dalijasi klinikinė imunologė.
Pagrindinės problemos ir jų atpažinimas
Šalyje įsivyravęs ir kelis mėnesius besitęsiantis karantinas lėmė tai, jog gyventojai vis daugiau laiko praleidžia uždarose patalpose. Kvėpuojant sausu oru, išsausėja ne tik oda, bet ir kvėpavimo takų gleivinė, tad rizika kilti uždegiminiams procesams išauga. Anot gydytojos, vystantis uždegimui, prie pažeistos gleivinės, lengviau nusėda ir užsilaiko alergenai, kurie gali išprovokuoti ar paskatinti tokių ligų, kaip alerginė bronchinė astma, alerginis rinitas ar sinusitas atsiradimą.
„Siekiant išvengti, dėl kvėpavimo takų išsausėjimo, galinčių kilti ligų paūmėjimo, svarbu ne tik drėkinti patalpas ar reguliariai matuoti patalpų drėgmę, bet ir jas dažnai vėdinti.
Net ir nealergiškiems žmonėms sausas oras gali būti ligos priežastis. Kai kurie alergenai, pavyzdžiui, namų dulkių erkės, pelėsiai, „mėgsta“ drėgmę ir šilumą, todėl namuose ar biuruose ypač svarbu palaikyti optimalią aplinkos drėgmę ir temperatūrą“, – teigia specialistė.
Gydytoja G. Paulikaitė atkreipia dėmesį ir akcentuoja, jog asmenims, kuriems alerginių ligų simptomai vis pasikartoja po kontakto su tuo pačiu alergenu, svarbu nieko nelaukti ir kreiptis į specialistus. Šie konsultacijų metu patars ir rekomenduos specialius tyrimus, kurie padės ne tik išsiaiškinti, bet ir iš aplinkos pašalinti alergiją sukeliančią priežastį.
„Asmenims, jau ilgą laiką kamuojamiems vandeningos slogos, nosies užgulimo, čiaudulio priepuolių, niežtinčių ašarojančių akių, jaučiantiems dusulį, švokštimą, tačiau nepasireiškus karščiavimui, šaltkrėčiui ar kitiems infekcinėms ligoms būdingiems simptomams, siekiant išsiaiškinti tikrąją to priežastį yra atliekami odos dūrio mėginiai arba kraujo tyrimai.
Jų metu nustatomas specifinių imunoglobulinų E kiekis tiriamiems alergenams“, – aiškina alergologė, pridurdama, jog pacientams, tokio pobūdžio tyrimai padeda ne tik rasti pagrindinius alergenus, bet ir atsikratyti nemalonių, daugelį metų trukusių simptomų.
