Stresas paveikia visą organizmą
P. Ordos teigimu, nors itin ryškių tiesioginių streso padarinių dažnai ir nejuntama, neretai ilgalaikis įtampos poveikis pasireiškia įvairiais sveikatos sutrikimais ir ligomis. Taip yra dėl to, kad daugelis žmogaus organų sistemų susidurdamos su stresu aktyvina gynybines reakcijas, kurios ilgainiui gali išbalansuoti tam tikras organizmo funkcijas, paskatinti uždegiminius atsakus ir kitus žalingus procesus.
„Stresas gali keisti tiek mūsų psichologinę būseną ir elgseną, tiek organizme vykstančius fiziologinius procesus. Beveik kiekvienos medicinos srities gydytojas galėtų papasakoti apie streso poveikį tam tikram žmogaus organui ar jų sistemai, įtaką įvairioms ligoms. Stresas veikia visą kūną, pradedant nervų sistema ir baigiant endokrinine, širdies ir kraujagyslių, odos bei kitomis gyvybiškai svarbiomis sistemomis", – sako P. Orda.
Gydytojo teigimu, patirdamas stresą organizmas stengiasi kaip įmanydamas prisitaikyti prie pasikeitusių sąlygų ir būti pasiruošęs reaguoti į nepalankius aplinkos veiksnius. Dėl to susiduriant su stresu aktyvinama hipofizės ir antinksčių sistema ir skatinama organizmui svarbių hormonų bei kitų aktyvių medžiagų gamyba ir išskyrimas į kraujotaką.
Taip pat didėja gliukokortikoidų, katecholaminų, augimo hormono, prolaktino sekrecija ir sumažėja insulino išskyrimas. Kai šie procesai yra trumpalaikiai, jie gali padėti apsaugoti organizmą, tačiau jei stresas patiriamas nuolat ir ilgą laiką, jis tampa žalingas.
Didelė įtampa itin pavojinga sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis
„Viena paveikiausių streso poveikiui yra žmogaus širdies ir kraujotakos sistema. Įrodyta, kad ilgą laiką patiriant stresą vystosi įvairaus laipsnio vidinio kraujagyslių sluoksnio pažeidimai, o išoriniame sluoksnyje pradedamos gaminti kraujagyslių išplėtimą skatinančios ir uždegimo vystymąsi sukeliančios aktyviosios medžiagos – histaminas ir leukotrienai. Tai viena priežasčių, dėl kurių patiriant stresą dažnai veidą išpila raudonis.
Tačiau išraudęs veidas yra mažiausia problema. Dėl streso poveikio gali įtrūkti kraujagyslėse susikaupusios cholesterolio plokštelės ir dėl to žmogų gali ištikti miokardo infarktas ar insultas. Europos kardiologų draugija stresą savo širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos gairėse yra įvardijusi kaip reikšmingą miokardo insulto ar infarkto rizikos veiksnį“, – sako P. Orda.
Kardiologo teigimu, stresas taip pat didina cholesterolio koncentraciją kraujyje, kraujospūdį, pulsą, deguonies suvartojimą, todėl didelis stresas išties gali būti itin pavojingas širdies ir kraujagyslių ligomis sergantiems ligoniams. Stresas taip pat gali lemti šių ligų atsiradimą ir progresavimą.
„Moksliniai duomenys rodo, kad darbe ar namie patiriamas stresas riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis ar patirti insultą padidina iki pusantro karto. Dar pavojingesnis yra ūminis stresas. Pavyzdžiui, atlikti tyrimai rodo, kad per pirmąsias 24 valandas po artimo žmogaus netekties, kai paprastai patiriamas itin didelis stresas, miokardo infarkto tikimybė, palyginti su bendrąja populiacija, padidėja net 21 kartą.
Vėlgi didžiausią riziką dėl neigiamų streso padarinių patiria tie žmonės, kurie jau serga tam tikromis širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis“, – pabrėžia P. Orda.
Apleidus lėtines ligas – stresas dar grėsmingesnis
P. Orda primena, kad pagal sergamumo širdies ir kraujagyslių ligomis bei mirtingumo nuo jų rodiklius Lietuva yra tarp blogiausiai atrodančių Europos Sąjungos valstybių. Viena priežasčių – prasta cholesterolio lygio kraujyje kontrolė. Lietuva yra viena iš ES šalių, kur blogiausiai kontroliuojama cholesterolio koncentracija jau sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis.
„Bloga cholesterolio kontrolė dažniausiai susijusi su pačių pacientų nenoru vartoti cholesterolio lygį kraujyje kontroliuoti padedančius vaistus – statinų grupės medikamentus. Nors seniai įrodyta, kad tokie vaistai padeda efektyviai kontroliuoti cholesterolio lygį kraujyje, dalis pacientų dėl įvairių mitų ir nepagrįstų įsitikinimų savavališkai nustoja tokius vaistus vartoti ir itin padidina riziką patirti miokardo infarktą ar insultą. Tokiu atveju stresas gali tapti lemtingas ir pacientui kainuoti gyvybę“, – sako P. Orda.
Suvaldyti stresą nelengva, bet įmanoma
Gydytojo teigimu, streso suvaldymas (taip pat visavertė mityba, pakankamas fizinis aktyvumas, žalingų įpročių atsisakymas, darbo ir poilsio režimo pusiausvyra, cholesterolio lygio kraujyje mažinimas) yra vienas širdies ir kraujagyslių sistemos ligų prevencijos būdų.
„Be abejo, šiandienos pasaulyje suvaldyti stresą ar jo išvengti gali būti nelengva. Visgi įdėjus pastangų tai padaryti įmanoma. Visų pirma, svarbu identifikuoti pagrindines streso priežastis ir pagal galimybes mėginti jas pašalinti. Pravartu susidaryti streso mažinimo priemonių planą ir jo laikytis.
Šiandien moksliniais tyrimais įrodyta, kad efektyviai suvaldyti stresą padeda tokios priemonės kaip autogeninės treniruotės, meditacija, raumenų atpalaidavimo pratimai, joga, tam tikri kvėpavimo pratimai, taip pat individuali psichologinė pagalba. Patiriant didelę įtampą verta tai išmėginti“, – sako P. Orda.
Kardiologo teigimu, norint įveikti stresą taip pat labai svarbu laikytis sveikos gyvensenos principų: užtikrinti reguliarų savo fizinį aktyvumą, subalansuotą mitybą, atsisakyti žalingų įpročių, skirti pakankamai laiko poilsiui.
Taip pat labai svarbu neapleisti ligų, dėl kurių įtampos sukelti padariniai gali būti dar rimtesni, laikytis gydytojų rekomendacijų ir vartoti jų paskirtus vaistus. P. Ordos teigimu, tai ypač svarbu šiandien, kai dėl pandemijos daugelis žmonių patiria dar daugiau nerimo ir streso nei įprastai.
