Sveikatos priežiūros įstaigų atstovai pažymi, kad tam itin svarbu ne tik aktyvus gyvenimo būdas ir sveika mityba, bet ir profilaktiniai sveikatos patikrinimai.
Tačiau nemažai gyventojų į juos vis dar žiūri pro pirštus, o dažnai paprasčiausiai negali jų sau leisti ir dėl finansinių priežasčių.
Reguliariai sveikatą tikrinasi – tik kas trečias
„Northway“ medicinos centrų generalinės direktorės pavaduotoja medicinai Jolanta Vyturytė sako, kad Lietuvoje dar nėra visuotinai įprasta reguliariai tikrintis savo sveikatą.
Paprastai gyventojai tai pradeda daryti tik susidūrę su tam tikromis sveikatos problemomis ir negalavimais.
„Northway“ užsakymu „Kantar“ atlikto tyrimo duomenimis, reguliariai savo sveikatą tikrinasi tik trečdalis lietuvių.
Ši dalis dar mažesnė tarp jaunimo iki 29 metų amžiaus, iš kurių retas į sveikatos priežiūros įstaigas kreipiasi norėdamas profilaktiškai pasitikrinti sveikatą.
„Nepakankamai dėmesio sveikatos profilaktikai gyventojai greičiausiai skiria dėl žinių apie ligų prevencijos svarbą trūkumo, o taip pat neigiamos patirties viešosiose sveikatos priežiūros įstaigose ir ne itin palankaus jų požiūrio į profilaktiškai sveikatą tikrinančius pacientus.
Tik pusė šalies gyventojų mano, kad viešosiose gydymo įstaigose į sveikatą besitikrinančius profilaktiškai žiūrima palankiai.
Tai motyvacijos rūpintis savo sveikata reguliariai ją tikrinantis gyventojams neprideda“, – sako J.Vyturytė.
Pandemija paskatino skiepytis
Anot J.Vyturytės, profilaktinių sveikatos patikrinimų sumažėjo ir dėl koronaviruso, o pavasarį karantinas ir visai buvo apribojęs gyventojų galimybes apsilankyti pas sveikatos priežiūros specialistus.
Tačiau, pasak pašnekovės, su pandemija siejamas išaugęs gyventojų susidomėjimas profilaktiniais skiepais.
„Gyventojai gerokai aktyviau nei ankstesniais metais skiepijasi nuo pneumokokinės infekcijos, gripo, erkinio encefalito.
Šiuo požiūriu koronavirusas, išties paskatino gyventojus atsakingiau patiems rūpintis savo sveikata.
Be to, profilaktinių sveikatos patikrinimų visuomet padaugėja šaltuoju sezonu, todėl galima tikėtis, kad norinčių pasitikrinti sveikatą skaičius artimiausiu metu išaugs“, – sako J.Vyturytė.
Vertinant bendrai, sveikatos paslaugų poreikis pastaraisiais metais Lietuvoje, anot J.Vyturytės, išaugo. Į medikus pastaraisiais metais dažniau kreipiasi ir tos visuomenės grupės, kurios sveikatos įstaigose lankydavosi vangiausiai – vyrai ir jaunesnio amžiaus žmonės. „Northway“ duomenimis, maždaug pusė gyventojų sveikatos priežiūros įstaigose lankosi dėl ligos, kiek mažiau nei pusė – profilaktiškai, o trečdalis dėl lėtinių ligų, kurias reikia stebėti.
Sveikatos paslaugoms – vis dažniau skolinasi
J.Vyturytės teigimu, Lietuvoje tampa vis labiau įprasta rinktis mokamas sveikatos paslaugas – tiek privačiose, tiek valstybinėse įstaigose.
„Mūsų tyrimo duomenimis, praėjusiais metais už medikų konsultacijas ir įvairius tyrimus mokėjo 62 proc. gyventojų.
Palyginimui, 2014 metais ši dalis siekė tik 45 proc. Taigi gyventojai savo sveikatą šiandien brangina labiau ir yra linkę už aukštesnės kokybės sveikatos priežiūros paslaugas susimokėti. Be to, rūpindamiesi savo sveikata gyventojai išleidžia vis didesnes sumas“, – pažymi J.Vyturytė.
Vis tik į sveikatos priežiūros įstaigas dėl profilaktinių sveikatos patikrinimų gyventojai dažnai nesikreipia vien todėl, kad tai sau leisti gali dar ne visi.
„General Financing banko“ Pardavimų departamento direktorius Skirmantas Ketvirtis sako, kad gyventojams tokiu atveju išeitimi dažnai tampa medlizingas – vartojimo paskola, skirta medicinos ar sveikatinimo paslaugoms įsigyti.
„Išties vis daugiau gyventojų į mus kreipiasi dėl medlizingo paskolų, kurias panaudoja įvairioms medicinos ir sveikatinimo paslaugoms gauti – odontologinei priežiūrai, įvairiems mokamiems tyrimams ir procedūroms, gydytojų konsultacijoms ir profilaktiniams sveikatos patikrinimams privačiose klinikose, taip pat ir sveikatinimo paslaugoms. Visapusiškas rūpinimasis savo sveikata gali iš tiesų nemažai atsieiti, tačiau tai yra brangiausias turtas, todėl juo rūpintis ir investuoti į gerą savo savijautą yra svarbu kiekvienam“, – sako S. Ketvirtis.
Sveikatą tikrintis rekomenduoja kasmet
Tuo metu J.Vyturytė pažymi, kad skiriant pakankamą dėmesį profilaktiniams sveikatos patikrinimams, galima išvengti daug didesnių sveikatos priežiūros išlaidų ateityje.
Anksti aptikus tam tikras ligas ir negalavimus, daugeliu atvejų juos galima paprasčiau ir greičiau išgydyti bei taip išvengti didesnių sveikatos problemų, kurių gydymas kitu atveju galėtų pareikalauti dar daugiau laiko ir lėšų.
„Profilaktinius sveikatos patikrinimus – bendrą kraujo, gliukozės koncentracijos, bendro cholesterolio koncentracijos ir šlapimo tyrimus, taip pat ramybės būsenos elektrokardiogramą patartina atlikti kasmet, net ir neturint jokių nusiskundimų.
Profilaktiniai sveikatos patikrinimai gali padėti išvengti tokių kraujotakos sistemos ligų kaip išeminės širdies ligos ar insultas, nuo kurių Lietuvoje miršta net 56 proc. gyventojų.
Be to, svarbu pasidomėti ir prevencinėmis vėžio bei kitų ligų programomis, laiku pasiskiepyti nuo grėsmingiausių infekcijų“, – sako J.Vyturytė.
Anot medicinos įstaigos atstovės, moksliniai tyrimai rodo, kad žmogaus sveikata didžiąja dalimi priklauso nuo jo gyvensenos.
Dėl to kiekvienas turėtų stengtis pakankamai judėti, sveikai maitintis, atsisakyti žalingų įpročių. Tuomet ir profilaktinių sveikatos patikrinimų galima laukti ramiau.
