Naujienų agentūros BNS užsakymu bendrovės „Vilmorus“ atliktos apklausos duomenimis, kad jų emocinė sveikata siaučiant virusui tapo prastesnė teigia daugiau kaip 40 proc. Lietuvos gyventojų.
Pasaulyje atliktų tyrimų COVID-19 pandemijos metu rezultatai yra panašūs procentine išraiška: šių metų birželio mėn. paskelbtos metaanalizės duomenimis padidėjusio streso, nerimo, depresiškumo paplitimas bendrojoje populiacijoje siekia atitinkamai 29,6, 31,9 ir 33,7 procentus.
„Sunku pasakyti ką reiškia, kuomet žmogus teigia, jog jo emocinė savijauta pablogėjo ar nepasikeitė, bet galime daryti prielaidą, jog Lietuvoje, taip pat kaip ir visame pasaulyje žmonės daugiau ar mažiau yra emociškai paveikti pandemijos ir tai yra natūralu“, – sako medicinos centro „Northway“ Klaipėdoje gydytojas psichiatras-psichoterapeutas Aringas Vagonis.
Kalbant apie tai, ar dėl to padidėjo psichikos sveikatos specialistų poreikis, A. Vagonis teigia, jog karantino metu žmonės rūpinosi realia grėsme sveikatai, dėl to norinčių konsultuotis pas psichiatrus ar psichoterapeutus buvo daug mažiau.
„Mano praktikoje apie trečdalis pacientų sustabdė psichoterapiją, kiti tęsė terapiją ar medikamentinį gydymą konsultuodamiesi nuotoliniu būdu. Karantino metu naujai besikreipiančiųjų pacientų buvo labai mažai. O štai po karantino atsirado vietos bei laiko savo psichologinei sveikatai, todėl pas psichiatrus skubėjo visi: tie kurie laukė dar prieš karantiną suplanuotų konsultacijų ir nauji pacientai, kurie tiesiogiai buvo paveikti pandemijos – izoliacijos, tiesioginio savo ar artimųjų susidūrimo su virusu (kaip psichologinio veiksnio), pablogėjusios asmeninės ekonominės situacijos, priverstinai pasikeitusios gyvenamosios vietos ir pan. Šiai dienai pasiekti psichikos sveikatos specialistą vis dar yra sudėtingiau, nei įprastai“, – teigia gydytojas.
Karantino metu ir jam pasibaigus didžiausia dalis pacientų kreipėsi dėl nerimo ir depresijos sutrikimų. Nemažai besikreipiančiųjų jau turėjo dar prieš pandemiją buvusių psichikos sveikatos sutrikimų. „Žinoma, susidūriau ir su tais pacientais, kuriems pandemija, karantinas buvo papildomas stresas ir provokacinis faktorius atsirasti psichozinei simptomatikai. Asmeniškai nesusidūriau su užsikrėtusiais COVID-19 virusu pacientais, tarp kurių potrauminio streso sutrikimo sergamumas turėtų būti dažnesnis“, – dalinasi patirtimi A. Vagonis.
Psichikos sveikatai įtakos turi eilė faktorių. Neminint individualių genetinių ir psichologinių faktorių, pandemijos metu įtakos turi buvusi ir esama psichikos sveikatos būklė, karantinas ir izoliacija (ir kiek laiko trunka), tiesioginis susidūrimas su COVID-19 infekcija (taip pat ir šeimos narių ar draugų, pažįstamų), miego, valgymo įpročių pasikeitimai, žinių trūkumas apie infekcines ligas ir apie psichinę sveikatą, ekonominės problemos, įvairių informacinių šaltinių, socialinės medijos įtaka.
Pasak specialisto, kadangi Lietuvoje viruso epidemiologinė (išplitimo) situacija bent jau iki šiol yra ganėtinai gera, didelė dalis žmonių turėjo pakankamai emocinių resursų atlaikyti pirmosios bangos, karantino iššūkius.
Stipriai viruso paveiktose šalyse žmonės išvargę nuo ribojimų, izoliacijos, pastovios baimės užsikrėsti, dėl to natūraliai pyksta, pradeda protestuoti prieš ribojimus. Mūsų šalyje galime matyti subtilesnių pasipriešinimo formų, pavyzdžiui, specialiai neteisingai nešiojamų kaukių.
Tos pačios „Vilmorus“ apklausos duomenimis savo emocinę savijautą įvertino kaip pakitusią 27,4 proc. jaunimo iki 29 metų amžiaus. „Gali susidaryti įspūdis, jog jaunimas emociškai yra mažiau paveiktas viruso, tačiau pasaulinių tyrimų duomenys jaunų žmonių neišskiria kaip „atsparesnės“ pandemijai grupės. Reikėtų prisiminti, kad vyresni nei 60-ies metų žmonės turi didesnę riziką susirgti sunkia koronaviruso forma. Aš manau, jie ir jautė didesnę grėsmę, taip pat buvo skatinami likti namuose, atsiskirti, kas tikriausiai ir lėmė skirtumą jaunų ir vyresnių žmonių subjektyviai skirtingą emocinę savijautą“, – teigia gydytojas.
Pastarosiomis savaitėmis sergančiųjų COVID-19 vėl sparčiai didėja. Normalu, kad tai kelia nerimą ir stresą.
„Norėdami šiuo nelengvu mums visiems laikotarpiu būti psichologiškai atsparesniais, visų pirma turime nepamiršti, jog socialiniai ryšiai yra bene svarbiausias veiksnys, padedantis atlaikyti sunkumus. Susidūrus su bet kokiomis problemomis, būnant kartu yra ženkliai lengviau nei būnant vienam. Karantinas ir izoliacija stipriai apriboja įprastus bendravimo būdus, todėl turime pradėti mokytis bendrauti naudojantis technologijomis. Ne visiems tai yra paprasta, kyla natūralus pasipriešinimas, natūralus pasipiktinimas ir tikėjimasis, jog virusas pradings savaime ir viskas bus, kaip buvo. Tačiau taip nebebus – turime išmokti gyventi su virusu ir naudotis visomis galimybėmis neprarasti mums svarbių ryšių“, – akcentuoja gydytojas.
Antra, svarbu išmokti atpažinti savo baimę. Kiekvienas žmogus (iš tiesų ir kiekvienas stuburinis gyvūnas), susidūręs su grėsme, reaguoja vienodai – išsigąsta, pajunta baimę. Baimė kyla natūraliai, pavyzdžiui sužinojus, jog jūs ar jūsų artimasis turi izoliuotis ar serga koronavirusu.
„Problemos gali kilti tuomet, kuomet baimė virsta sunkiai valdoma panika ir tuomet tampa sunku priimti tinkamą sprendimą. Tokiu atveju, kiek įmanoma, susilaikykite nuo greitų ir neapgalvotų veiksmų, verčiau giliai pakvėpuokite, suskaičiuokite iki 10 (jeigu neužtenka – dar 10 ir t.t.), tuomet bus daug paprasčiau suprasti realią grėsmę, situacijos rimtumą, save ir kitą“, – siūlo sprendimą psichiatras.
Specialistas taip pat primena, kad kiekvieno žmogaus emociniai resursai anksčiau ar vėliau išsenka, todėl savo psichologine sveikata derėtų rūpintis nuolat. O tai, anot jo, reiškia domėtis, ką galite dėl jos padaryti.
„Yra žinoma, jog psichikos sveikatai didelę įtaką turi santykių su artimaisiais kokybė, kokybiškas miegas ir pakankamas jo kiekis, tinkamas darbo ir poilsio rėžimas, subalansuota mityba. Kaip to pasiekti, kokie būdai yra tinkamiausi Jums asmeniškai – ieškokite atsakymų spaudoje, knygose ar internetinėje erdvėje, pasidomėkite, kas yra straipsnio autorius, kokiais šaltiniais remiasi. Ir jeigu iš tiesų jaučiate, jog jūsų psichologinė savijauta blogėja, atminkite, kad laikas problemų neišsprendžia. Todėl nelaukite ir kreipkitės į specialistą“,– baigdamas pokalbį pataria Aringas Vagonis.
