Aukštaitijoje šios žolelės nėra daug, tačiau Vakarų Lietuvoje jos per akis. Tai – paprastoji bitkrėslė. Ji žydi geltonais žiedeliais, atrodančiais lyg oranžinės sagutės.
„Pavasarį bitkrėslių nuoviru galima purkšti savo medelius, vaismedžius, augalus nuo kenkėjų. Beje, nuoviro galima užpurkšti ant gyvūnų kailio. Gyvūnai kailį išsilaižys ir nebeturės parazitų. Iš mano patirties pelynas nėra toks veiksmingas kaip bitkrėslė. Kol žydi, galima po vieną paprastosios bitkrėslės „sagelę“ suvalgyti – nuo kirminų saugo, kartumas padeda virškinti, stiprina širdelę, be to, tai puikus prieskonis. Nuo seno žemaičiai bitkrėslių lapelius barstydavo ant lašinių, mėsos, tada mėsa negesdavo ir puikiai laikydavosi“, – pasakojo žolininkė Giedrė Bružienė.
Dar galima rasti ir paprastųjų kraujažolių – jos taip pat puikus prieskonis, jų apatiniai švieži lapeliai puikiai paskanina sumuštinius. Be to, kraujažolės valo kraują, gerina limfą, padeda nuo pykinimo.
Nors rudenį nebebus tiek daug vaistažolių, bet bus galima prisikasti įvairių gydomųjų šaknelių.
„Kai kasite bulves daržuose, ten dažnai būna varpučio šaknų, o jų reikia būtinai prisirinkti. Šios šaknys neturi jokio šalutinio poveikio ir saugo inkstus, jas vartojant nesusidaro akmenys, jos švelniai valo. Galima miltelius pasidaryti, galima šiaip nuovirą gerti, o iš miltų galima net duoną kepti. Varputis – galinga šaknis“, – paaiškino žolininkė.
Taip pat galima rinkti ir sėklas, pavyzdžiui, medetkų.
„Jų sėklelių galima prisirinkti ir atsidėti kitam sezonui. Jos puikiai auga darželiuose. Siauralapių gauromečių galima parsinešti ir pabarstyti po laukus. Čiobreliai iš sėklų irgi pakankamai gerai sudygsta“, – patarė G. Bružienė.
