Šie klausimai tampa ypač aktualūs, kai paaiškėja, kad COVID-19 užsikrėtė kuris nors prekybos centro darbuotojas, – tokių atvejų Lietuvoje buvo net keli.
Neseniai nerimą sukėlė ir infekcija užsikrėtusi vieno dėvėtų drabužių prekybos tinklo sandėlio darbuotoja. Tiesa, vėliau paaiškėjo, kad ji dirbo administracinį darbą – drabužių nerūšiavo.
Nerimą kelia ir tai, kad koronavirusu užsikrėtę žmonės, dažnai nė nenutuokdami apie infekciją, o kartais net ir jausdami jos simptomus, vyksta linksmintis į barus, kavines, taip galbūt platindami pavojingą užkratą.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėja Ginreta Megelinskienė pasidžiaugė, kad dabar Lietuvoje vasara, geri orai, tad nemažai žmonių renkasi laiką leisti ne kavinių ar barų viduje, o lauke, kur rizika užsikrėsti, net jei šalia sėdi sergantis asmuo, yra minimali.
Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Biotechnologijos instituto Biotermodinamikos ir vaistų tyrimo laboratorijos vadovas profesorius Daumantas Matulis mano, kad kažkiek saugotis nuo koronaviruso yra tikslinga, bet nereikėtų elgtis paranojiškai.
Neteisingas yra ir visiškai priešingas požiūris, kai žmonės laikosi nuostatos, kad saugotis virusų išvis nereikia.
Mokslininkas pasakojo, kad koronavirusas SARS-CoV-2 ant įvairių paviršių gali išsilaikyti apie dieną, kartais ir ilgiau.
Viskas priklauso nuo paviršiaus, ant kurio jis nusėdo, ir aplinkos sąlygų. Kaip rodo eksperimentai, ant kai kurių paviršių, pavyzdžiui, metalinių, patekęs virusas gali išsilaikyti gerokai ilgiau negu ant kitų.
„Preliminarūs tyrimai rodo, kad ant metalinių paviršių virusas išlieka net iki trijų parų. Tiesa, išlieka nebūtinai pats virusas, o jo ribonukleino rūgštis (RNR), tai yra genetinė medžiaga. Todėl neaišku, ar jis tikrai po trijų dienų galėtų ką nors užkrėsti“, – abejojo pašnekovas.
Kaip parodė išankstiniai tyrimo, paskelbto duomenų bazėje „MedRxiv“, duomenys, gyvybingos koronaviruso dalelės ore gali išlikti iki 3 valandų, ant varinių paviršių – iki 4 valandų, ant kartono – iki 24 valandų, o ant plastiko ir nerūdijančiojo plieno – net 2–3 dienas.
Profesorius D.Matulis atkreipė dėmesį į tai, kad viruso gyvybingumo ant skirtingų paviršių tyrimų rezultatai gauti atlikus eksperimentus laboratorijose, o tai nebūtinai atspindi natūralias sąlygas.
„Viskas labai priklauso ir nuo temperatūros. Jeigu yra 70 laipsnių, virusas išliks tik kelias minutes, o kai šalta, temperatūra nukrinta iki 4 laipsnių, jis teoriškai gali išlikti ant paviršiaus ir kokias 5–6 paras“, – patikslino mokslininkas. Taigi virusas kurį laiką išlieka ant įvairių daiktų. Ar tai turėtų kelti nerimą? Ar įmanoma juo užsikrėsti, pavyzdžiui, pasimatavus parduotuvėje drabužius?
Apie tai kol kas nėra daug mokslinių duomenų, o atlikti tyrimus laboratorijose sudėtinga. Yra buvę vos keli pavieniai, bet dokumentuoti atvejai, kai kito galimo užsikrėtimo būdo tarsi nebuvo, todėl SARS-CoV-2 įmanoma apsikrėsti ir liečiant įvairius daiktus.
„Bet tokių atvejų, kur beveik neabejota, kad žmonės užsikrėtė per prisilietimus, buvo nedaug.
Labai sunku atsekti, kaip žmonės apsikrėtė, ir mes dažniausiai tiksliai to nežinome. Bet užsikrėsti per rūbus būtų tuo didesnė tikimybė, kuo greičiau ta pati vieta, prie kurios lietėsi užsikrėtęs žmogus, būtų paliesta.
Vienas Vokietijos virusologijos profesorius mano, kad apskritai apsikrėsti ką nors palietus įmanoma tik tada, jei sergantis žmogus apspjautų arba pasikrapštęs nosį paliestų tą vietą, o kitas labai greitai po to irgi ten pat paliestų ir įsikištų pirštą į burną, pavyzdžiui, paseilėtų pirštą norėdamas pavartyti knygą“, – kalbėjo D.Matulis ir pridūrė, jog viruso aktyvumas krinta, tad yra ypač maža tikimybė, kad po paros ar dviejų apsikrėstumėte liesdami tą patį daiktą, prie kurio prisilietė užsikrėtęs žmogus.
Profesorius sakė, kad netgi siaučiant koronavirusui nusipirktų naujų drabužių, o vos parsinešęs juos namo neskubėtų skalbti.
„Užtektų palaukti porą dienų, pakabinus juos kambario temperatūroje spintoje ar kambaryje.
Virusas gali persiduoti, jei paliečiama ta pati rūbo vieta gana greitai iš pradžių užsikrėtusiojo, o paskui to, kuris užsikrečia. Tiesiog bendra taisyklė yra plauti su muilu rankas, jei norime užtikrinti, kad viruso ant jų neliktų“, – kalbėjo mokslininkas.
Dalis žmonių, prasidėjus koronaviruso epidemijai, pradėjo ne tik dėvėti kaukes, bet ir plauti visus iš parduotuvės parsineštus produktus.
„Mano nuomone, tai yra perteklinės priemonės“, – kalbėjo D.Matulis, tačiau kartu pažymėjo, kad situacijos gali būti skirtingos.
Mokslininkas atkreipė dėmesį, kad neretai pirkėjai, parduotuvėje rinkdamiesi vaisius, mėgsta juos visus nučiupinėti, kol išsirenka patinkantį.
„Šiuo metu taip elgtis neetiška. Žinant, kad prieš kelias minutes galėjo būti žmogus, kuris visus obuolius ar kitus vaisius apčiupinėjo, ir jeigu buvo apsikrėtęs virusu, o prieš paliesdamas prekes nusišluostė ranka nosį, teorinė galimybė užsikrėsti yra.
Todėl geriau parsineštus iš parduotuvės obuolius ir kitus nesupakuotus produktus nuplauti.
Pakuočių plauti nebūtina. Bet vėlgi, jeigu pakuotes koks nors užsikrėtęs darbininkas krovė, o jūs paėmėte tą pačią pakuotę, po to palietėte burną ar patrynėte akis, teoriškai galite užnešti viruso dalelių į joms reikiamą terpę, kur jos pradėtų negerą veiklą“, – sakė mokslininkas.
Per karantiną ypač išpopuliarėjo apsipirkimas internetu, kaip saugesnė apsipirkimo galimybė, nei vykti į parduotuvę.
Tačiau D.Matulis perspėjo ir dėl rizikos užsikrėsti virusu per daiktus, kuriuos į namus pristato kurjeriai ar kiti asmenys, taip pat galintys būti viruso nešiotojai. Jis patarė, ką tokiu atveju reikėtų daryti.
„Pavojus galėtų kilti, jeigu į namus pristato pirkinį virusu užsikrėtęs žmogus, galbūt ką tik apčiaudėjo ir apkosėjo tą daiktą arba palietė ranka, ir jūs perimsite tą daiktą ar maisto produktus. Todėl dėl saugumo nusiplaukite rankas muilu. Galvokite, ką liečiate.
Ar liečiate jungiklius, rankenas atidarinėdami duris – galbūt yra galimybė tas rankenas ne delnu atidaryti, o alkūne arba pastumti duris taip, kad neprisiliestumėte, kol nueisite iki praustuvės ir su paprastu muilu nusiplausite rankas“, – teigė jis.
Profesorius paaiškino ir kaip reikia elgtis grįžus iš parduotuvės ar kitos viešosios vietos, siekiant apsisaugoti nuo viruso grėsmės ir apsaugoti savo artimuosius.
„Batų plauti jokiu būdu nėra prasmės: pastatei, palikai, ir viskas, tiesiog reikia neliesti padų, nekišti į burną iš karto pirštų. Nusiavei, nuėjai iškart nusiplauti rankų su muilu stengdamasis neliesti virtuvės ar vonios rankenų, ir viskas. To per akis.
Kad užsikrėstume, turime ne tik paliesti tą vietą, kur buvo virusas, bet ir pasikrapštyti nosį, akis ta pačia odos vieta“, – pabrėžė D.Matulis.
Naminių gyvūnų, parėjusių iš pasivaikščiojimo lauke, profesorius taip pat nesiūlė skubėti maudyti, nebent nuplauti letenėles.
Profesoriaus nuomone, nėra didelės tikimybės užsikrėsti koronavirusu nuo iš lauko grįžusio augintinio: „Teoriškai viskas įmanoma. Bet mes jau pamatėme, kad realybė yra tokia: šiek tiek laikytis atstumo, šiek tiek daugiau higienos – ir sustabdėme viruso plitimą.
Jeigu virusą būtų platinę gyvūnai, jeigu jis būtų labai greitai ir lengvai plitęs, greičiausiai jau būtų mus visus užkrėtęs.
Bet taip nėra. Jam plisti nėra taip lengva.“
Vos prasidėjus koronaviruso epidemijai žmonės įprato naudoti dezinfekcinį rankų skystį. Tačiau profesorius D.Matulis įspėjo – dezinfekciniais skysčiais piktnaudžiauti nevertėtų.
„Jeigu rankas dezinfekuosite per dažnai, per daug naudosite stiprių ploviklių ir visokių aktyviųjų medžiagų, pažeisite odą ir labiau pakenksite nei padėsite – ilgainiui ji gali tapti tokia neatspari virusams. Nors dezinfekcinis skystis virusus užmuša iškart ir garantuotai, odai jis kenkia labiau nei muilas.
„Su plovikliais išplaunami odos riebalai, ji skeldėja, silpnėja ir mūsų apsauga silpnėja. Per dažnai plauti irgi negerai, – kalbėjo mokslininkas. – Aš manau, kad rankas geriausia dezinfekuoti paprastu muilu, iki minutės neskubant jų nuplauti: išmuilinti ir dar truputį palaukti, kad muilas pabūtų, truputį patrinti rankas, tarpupirščius ir nuskalauti vandeniu. Viskas. To jau bus per akis apsaugai nuo viruso. Jo galėtų dar likti, bet labai mažai.“
Žmonės dažnai palygina koronavirusą su gripu. Esą tai – tas pat, tik kitas pavadinimas.
Nepaisant kai kurių panašių abiejų virusų sukeliamų ligų simptomų – karščiavimo, kosulio, galvos skausmo, patys virusai yra visiškai skirtingi.
„Visi virusai kažkuo panašūs, bet gripo virusas yra kitos šeimos virusas ir labai skiriasi nuo SARS-CoV-2 viruso – tiek struktūriškai, tiek daugeliu savo dalių, todėl nereikėtų jų painioti, jų elgesys gali labai stipriai skirtis.
SARS-CoV-2 virusas panašesnis į SARS, MERS ir keletą kitų, kurie taip plačiai neišplito.
Skiriasi gripo ir SARS-CoV-2 struktūra, juos sudarantys baltymai, infekavimo mechanizmas, receptoriai, prie kurių virusas prisikabina. Skirtumų yra labai daug“, – neabejojo D.Matulis.
