Po daugelio šaltų, vėjuotų ir darganotų mėnesių pavasario saulė – tarsi balzamas kūnui. Švelnėjant karantinui lauko kavinėse jau galime mėgautis jos spinduliais.
Nors Saulė nuo mūsų nutolusi 149 600 000 kilometrų, jos poveikį stipriai jaučiame.
Saulės skleidžiama šviesa ir šiluma gali padidinti aktyvumą ir pakelti nuotaiką. Saulės šviesa, patekusi į akies tinklainę, tiesiogiai veikia hormonų gamybą ir suteikia papildomą geros nuotaikos hormono serotonino dozę.
Švedijos tyrinėtojai, vadovaujami Stokholmo Karolio instituto – vieno didžiausių ir prestižiškiausių pasaulio medicinos universitetų – vyriausiojo gydytojo Pelle Lindqvisto, net 20 metų tyrinėjo 30 tūkst. moterų ir jų, vaizdžiai sakant, saulės vonių įpročius.
Specialistai išsiaiškino, kad gyvenimo trukmei įtakos turi ir saulė. Jos vengusioms moterims iškilusi dvigubai didesnė širdies ir kraujagyslių, antrojo tipo cukrinio diabeto ir išsėtinės sklerozės rizika.
P.Lindqvistas įsitikinęs, kad kasdien mėgautis saule 30 minučių – ideali dozė.
Panašių rezultatų davė ir Didžiosios Britanijos tyrėjų studija. Jie atskleidė, kad saulės spinduliai stimuliuoja odą ir padeda susidaryti azoto oksidui. Ši medžiaga apsaugo kraujagyslių sieneles ir jas plečia.
24 dalyvių tyrimai parodė, kad vos 30 minučių pabuvus saulėje atsipalaiduoja kraujagyslės ir sumažėja kraujospūdis.
Kai kurie kiti tyrimai parodė, kad ultravioletiniai spinduliai turėtų apsaugoti nuo širdies ir kraujagyslių ligų ir aukšto kraujospūdžio. Tai tikėtina, bet trūksta tolesnių studijų.
Kaip ir anksčiau, lieka prielaida, kad tai susiję ir su vitamino D susidarymu. Jis padeda reguliuoti kalcio ir fosforo (fosfatų pavidalu) kiekį organizme, taigi yra labai reikalingas sąnariams, raumenims ir dantims. Esant pakankamai vitamino D negresia kaulų suminkštėjimas ir retėjimas.
Britų atliktas tyrimas atskleidė, kad vyresniems nei 50 metų asmenims, kuriems trūksta vitamino D, dažniau skaudėdavo klubų ir kelių sąnarius. Skausmas stiprėdavo, jei jie nevartodavo vitamino D papildų.
Be to, vitaminas D dalyvauja daugelyje kitų medžiagų apykaitos procesų. Jis padeda užkirsti kelią reumatui ir išsėtinei sklerozei.
Didžiąją vitamino D dalį – 80–90 proc. gamina žmogaus organizmas per ultravioletinių spindulių poveikį odai. Tik 10–20 proc. jo gaunama su žuvimis ar kiaušiniais. Tad kelias, kai vitamino D gaunama su maistu, yra mažiau veiksmingas nei pabuvus saulėje.
Dėl to specialistai pataria reguliariai būti lauke, išskyrus pietų metą, kai saulė būna aukščiausiai.
Sveikam žmogui kasdien reikia 20 mikrogramų vitamino D. Kai kurie ekspertai pataria jo gauti net daugiau.
Kaimyninėje Vokietijoje atliktų tyrimų rezultatai atskleidė, kad šalies gyventojai negali skųstis vitamino D stygiumi. Bet kas antro vokiečio vitamino D vertė nėra deramo lygio.
Labai tikėtina, kad dėl UV spinduliuotės šiose platumose. Rudenį ir žiemą, iš dalies net pavasarį, nepakanka jos intensyvumo, kad organizmas pakankamai skatintų vitamino D gamybą.
Vien dėl šio vitamino jokiu būdu neturėtume atsisakyti saulės.
Pastaruoju metu paaiškėjo, kad organizmas gamina vitaminą D net naudojant kremus su SPF (apsaugos nuo saulės filtrais) – naujos kartos priemones nuo saulės.
Be to, nepaisant ilgesnio buvimo saulėje, vitamino D skalė nepakyla virš tam tikro lygmens. Mėgavimasis saule iki nudegimo, stengiantis apsirūpinti vitaminu D, tikrai nereikalingas.
Kaip ilgai reikėtų kaupti vitaminą D? Šiuo požiūriu jokių patikimų taisyklių nėra. Būtina žinoti, kad šviesesnio odos tipo žmonėms vitamino D sintezė greitesnė nei tamsesnio.
Bet kaip greitai organizmas gamina vitaminą D? Kiekvienam skirtingai. Specialistai, įvertinę saulės poveikio riziką, pataria būti joje kasdien 5–25 minutes neuždengus veido, plaštakų, didesnės dalies rankų ir kojų.
Bet kaip žinoti, kiek vitamino D reikia? Jo lygį šeimos gydytojas gali nustatyti atlikęs 25-hidroksivitamino kraujo testą.
Apie vitamino D stygių byloja dažnos infekcijos, nuovargis ir blogai gyjančios žaizdos. Aiškiausia ilgai trunkančio vitamino D trūkumo pasekmė – osteoporozė, kuri vadinama tyliąja epidemija. Tai – kaulų liga, pasižyminti kaulų tankio mažėjimu, kaulų trapumu.
Specialistų atliktos apklausos parodė, kad kas ketvirtas žmogus yra patyręs saulės nudegimą. Manoma, kad realūs skaičiai kur kas didesni. Problema ta, kad bent jau po dviejų savaičių skausmingi odos paraudimai pamirštami.
Bet ultravioletinių spindulių sukeltas pažeidimas ne tik trumpalaikis, kartais saulės vonios palieka nematomų pėdsakų.
Dėl ultravioletinių spindulių poveikio oda greičiau sensta. Ultravioletinių spindulių A (UVA) šviesa skverbiasi iki vidurinio odos sluoksnio (dermio) ir ten suaktyvina baltymą kologenazę.
Tai savo ruožtu mažina gana gausiai žmogaus organizme esančio kolageno, kurio funkcija – standinti odą ir naikinti raukšles.
Be to, saulės spinduliai suaktyvina laisvuosius radikalus, kurie įvairiai kenkia odai. Tiek ultravioletiniai A, tiek ultravioletiniai B spinduliai veikia odos ląsteles.
Tai daro žalą ląstelės apvalkalui ir genetinei ląstelės medžiagai, DNR. Dėl to oda ne tik greičiau sensta, bet ilgainiui gali išsivystyti odos vėžys.
Be to, mažai žinoma, kad UV spinduliuotė slopina žmogaus imunitetą. Tai reiškia, kad organizmo reakcija į svetimas medžiagas pablogėja. Atsiradęs gynybinis silpnumas vaidina svarbią reikšmę odos vėžiui atsirasti.
Tai nereiškia, kad kiekvienas pasibuvimas saulėje automatiškai sukelia vėžį, bet per daugelį metų blogas poveikis kaupiasi. Tai gali sukelti ikivėžinius pakitimus ar net odos vėžį.
Šiuo atveju šviesią odą turintiems asmenims iškyla didesnis pavojus. Jų oda yra blogiau apsaugota.
Kaip saulės spinduliai veikia mūsų odą?
Apie saulės poveikį mūsų sveikatai kalbėjomės su Inovatyvios dermatologijos centro gydytoja dermatovenerologe prof. dr. Matilda Bylaite-Bučinskiene.
– Kiek laiko galima ir naudinga degintis saulėje?
– Saulės šviesa ir jos energija žmogui labai svarbi. Viena priežasčių, kodėl mes tikrai mėgstame saulę, – gera savijauta dėl įvairių hormonų išsiskyrimo. Tada žmogus jaučiasi laimingesnis, energingesnis ir darbingesnis. Taip pat saulės mums reikia, kad odoje gamintųsi vitaminas D. Geriausia saulėje būti 15–20 min. 3 kartus per savaitę vasaros metu. To visiškai pakanka būnant be apsauginio saulės kremo.
– Ar degintis apskritai sveika?
– Ne. Deginimasis, tiesioginis buvimas saulėje siekiant įdegti, žalingas odai. Jis nesuteikia daugiau vitamino D, nes oda sugeba pagaminti tiek, kiek gali.
– O jei paklausiu, ar galima degintis saulėje?
– Ultravioletiniai spinduliai, saulės spinduliai – pagrindinis kancerogenas. Apie 95 proc. odos vėžio ir net melanomos atvejų nulemia ilgalaikis žalingas saulės spindulių poveikis. Be abejo, jaunam žmogui tai atrodo neaktualu, jis nepagalvoja, kad gali greičiau pasenti nuo saulės spindulių ir kad po 20–30 metų atsiras koks nors odos darinys, vėžys ar melanoma. Įdomiausia tai, kad 55 proc. žmonių visada gailisi, jog vaikystėje ir jaunystėje nesisaugojo nuo saulės. Dermatologų požiūriu saugaus deginimosi iš viso nėra.
– Kaip paruošti odą deginimuisi?
– Jei planuojate vykti į šiltuosius kraštus ar atostogauti pajūryje ir esate šviesios odos, pradėkite pamažu pratintis prie saulės. Būnant tiesioginiuose saulės spinduliuose reikia viską, ką įmanoma, pridengti. Būtina dėvėti skrybėlę, kepuraitę, užsidėti akinius. Likusią nepridengtą kūno dalį privalu 20 min. prieš einant į paplūdimį pasitepti apsauginiu kremu. Kūnui rekomenduojama SPF 30+ apsauga, o veidui – SPF 50+. Vaikų iki 3 m. visai nerekomenduojama laikyti tiesioginiuose saulės spinduliuose.
Kūno rengybos trenerės gražios odos paslaptys
Jolanta Leonavičiūtė (37 m.), kūno rengybos trenerė pasakojo, kaip prižiūri savo odą.
– Kaip prižiūrite odą, kad ji įdegtų tolygiai?
– Naudoju purškiamą arba tepamą įdegio aliejų. Žinoma, būtina bent vidutinė apsauga, ypač jei deginimosi sezonas tik prasidėjo. Tada, kai oda įgauna norimą atspalvį, naudoju maždaug trisdešimčia minučių mažesnės apsaugos aliejų, bet vėliau vėl tepu didesnės apsaugos nuo UV spindulių aliejų arba kremą.
– Ko imatės, kad saulės įdegis išliktų ilgiau?
– Labai mėgstu ant jau įdegusios odos plonu sluoksniu patepti savaiminio įdegio kremo. Tada atspalvis dar labiau paryškėja ir gražiai, tolygiai įdegis pasiskirsto ant viso kūno. Po deginimosi būtinai pasitepu maitinamuoju-drėkinamuoju kremu. Tai odai suteikia minkštumo, ir įdegis išlieka ilgiau.
– Kokias priemones naudojate per daug įdegusi saulėje?
– Liaudiškas – kefyrą. Nors jis per daug nepadeda, šaldomąjį poveikį turi. Bet kuriuo atveju stengiuosi degintis tik tiek, kad po to netektų skaudančių pečių ar nugaros slėpti nuo saulės ir kęsti nemalonaus dilgčiojimo.
– Ką patartumėte moterims, norinčioms turėti tobulą įdegį?
– Patarčiau degintis saikingai. Nenorėti per porą kartų įdegti iki šokoladinio atspalvio. Ir, žinoma, saugoti odą, tepti drėkinamosiomis priemonėmis. Dar svarbu, jei yra galimybė, skirti laiko įdegiui ryte arba antroje dienos pusėje, kai saulės intensyvumas nėra toks didelis.
