Apie tai, kokios grūdinimosi taisyklės ir nuo ko pradėti pasikalbėjome su Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro Visuomenės sveikatos stiprinimo skyriaus specialiste Jurgita Šaulytė.
– Jurgita, kas yra grūdinimasis ir ką grūdinimas apima apskritai?
– Grūdinimąsi žmonės įsivaizduoja kaip procesą, didinantį žmogaus organizmo atsparumą nepalankių meteorologinių bei išorinių veiksnių poveikiui. Grūdinimasis – tai organizmo apsauginių sistemų treniravimas ir palaikymas. Dažniausiai prie šių procedūrų žmonės priskiria maudynes šaltame vandenyje, išsitrynimą sniegu ar sportą šaltame ore, tačiau net ir treniruotė sporto salėje, namuose ant kilimėlio ar plaukimas baseine taip pat yra organizmo grūdinimas.
Nagrinėjant žmogaus organizmo fiziologinius procesus, yra pastebima, kad žmonių, reguliariai besigrūdinančių šaltame vandenyje, fiziologiniai procesai niekuo nesiskiria nuo aktyvų ir sveiką gyvenimo būdą gyvenančių žmonių organizme vykstančių procesų. Todėl grūdinimasis turėtų būti suvokiamas holistiškai – kaip harmoningas gyvenimo būdas, apimantis kūno ir proto darną bei treniravimą, stiprinant sveikatą bei organizmo atsparumą. Pasirinkus tinkamus metodus, grūdinimasis turėtų būti svarbus bet kuriame žmogaus gyvenimo tarpsnyje – tiek vaikystėje, tiek vyresniame amžiuje.
– Kokias pagrindinės grūdinimosi taisykles išskirtumėte?
– Išskirčiau 5 pagrindines taisykles.
Laipsniškumas. Grūdintis svarbu pradėti palaipsniui. Procedūrų dažnį arba temperatūrų skirtumą reikėtų didinti palengva, stebint, kaip reaguoja organizmas.
Sistemingumas. Pradėjus grūdinimąsi svarbu, kad tai taptų gyvenimo būdu, o ne kartkartėmis atliekamu ritualu. Norint nepakenkti sau, pasirinktas procedūras reikėtų kartoti nuolatos. Prie naujų įpročių organizmas įpranta palengva – per 2–3 mėnesius. Nutraukus procedūras, poveikio netenkama per kelias savaites ir tuomet grūdinimo procesą reikėtų pradėti nuo pradžių.
Organizmo stebėjimas. Svarbu atsižvelgti ir į individualias savo organizmo savybes, turimas ligas bei stebėti, kaip organizmas reaguoja į grūdinimosi procesą.
Psichologinis pasiruošimas. Svarbu iš anksto žinoti, kam visa tai daroma, ir būti psichologiškai pasirengus. Sąmoningai keisdami savo gyvenimo įpročius, tikėtina, kad pasirinksime tinkamiausius sveikatai naudingus grūdinimosi būdus.
Svarbu anksti pradėti. Sveikesni ir aktyvesni yra žmonės, kurie jau vaikystėje buvo fiziškai aktyvūs ir laikėsi sveikos gyvensenos principų. Kuo anksčiau organizmas pradedamas stimuliuoti, tuo suaugus labiau džiaugiamasi stipriu imunitetu ir mažu lėtinių ligų sergamumu. Net ir kūdikius jau galima pradėti grūdinti, pratinant juos prie skirtingų išorės temperatūrų ir kontrastingos aplinkos.
Kompleksiškumas. Grūdinantis svarbu nepamiršti, kad norint turėti gerą sveikatą, visos mūsų gyvenimo sritys turi veikti vieningai: derinkite pasirinktas praktikas su tinkamu darbo ir poilsio režimu, laikykitės pagrindinių sveikos mitybos principų ir būkite reguliariai fiziškai aktyvūs. Imunitetui stiprinti rekomenduojama rinktis veiklas gryname ore, kad gautumėme pakankamai saulės. Saulė padeda žmogui sintetinti vitaminą D, reikalingą optimaliai imuninės sistemos veiklai. Taip pat daugiau išskiriama melatonino, dėl ko gerėja miegas. Geras poilsis ir miegas svarbus gerai nervų sistemos veiklai.
– O kaip reikia grūdintis, nuo ko pradėti?
– Svarbiausia sąlyga – turi būti malonu. Ši sąlyga padeda atsirinkti, kas tinka mums ar mūsų vaikui. Veikla turi teikti fizinį ir emocinį pasitenkinimą. Judėjimas, ypa
gryname ore, masažai, vaikščiojimas basomis žole, visos vandens procedūros (maudynės ežere, kontrastiniai dušai, baseinai, pirtys) taip pat puikiai grūdina. Žinoma, svarbu ir fizinis aktyvumas – mankštos, judrūs žaidimai. Mėgstantiems aštresnius pojūčius, tinka ir maudynės šaltame vandenyje.
Svarbu psichologinis nusiteikimas: jei verčiate save grūdintis, organizmas iš karto patiria psichologinį stresą. Po procedūros turėtumėte jausti malonumą: palengvėjimą, energijos antplūdį, vidinį pasitenkinimą ir ilgainiui geresnę fizinę savijautą. Teigiamos emocijos taip pat skatina geriau veikti imuninę sistemą ir harmonizuoja organizmą.
– Kas vyksta organizme grūdinimosi metu?
– Grūdinimasis pagrįstas kontrastų principu. Kontrastinis dušas ar maudynės eketėje organizmo ląsteles „ištraukia“ iš komforto zonos. Šių procedūrų metu gerėja organizmo aprūpinimas krauju, nes stimuliuojama širdies ir kraujagyslių sistemos veikla. Grūdinantis aktyviau susitraukia visi raumenys ir daug kraujo išstumiama į vidaus organus. Taip jie labiau aprūpinami deguonimi, geriau išsivalo, intensyvėja medžiagų apykaita.
Odos receptorių dirginimas grūdinimosi procedūrų metu stimuliuoja biologiškai aktyvius taškus, sužadindamas natūralius organizmo savireguliacijos mechanizmus, tobulinančius organizmo gebėjimą prisitaikyti prie aplinkos sąlygų. Tai naudinga tik tuo atveju, jei organizmui nedaroma žala. Drastiškų procedūrų visgi rekomenduojama vengti, kadangi jos sukelia stiprų stresą. Jeigu labai norisi užbaigti maudynes duše apsiliejant šaltu vandeniu, nedarykite to staiga –prie šaltesnės temperatūros pereikite palengva.
– Kaip grūdinti vaikus?
– Grūdindami vaikus laikykitės tų pačių taisyklių. Svarbu nepamiršti, kad grūdinimas turi teikti malonumą, todėl negalima vaiko grūdinti per prievartą. Tam reikia kantrybės ir supratimo, leidžiant vaikui pasirinkti tai, kas jam smagu ir malonu. Pabrėžtina, kad kiekvienas vaikas yra individualus, todėl ir jo grūdinimas gali turėti savo specifiką. Vienaip grūdinamas sveikas vaikas, kitaip – turintis sveikatos problemų.
– Kokie grūdinimosi pavojai?
– Svarbu atsižvelgti į amžių bei sveikatos būklę. Turintys rimtesnių sveikatos problemų, sergantys lėtinėmis ligomis ar kurių kraujotaka sutrikusi, prieš įtraukdami rimtesnes grūdinimosi procedūras į savo rutiną, turėtų pasitarti su šeimos gydytoju. Taip pat nepatartina pradėti grūdintis sergant ar iš karto pasveikus, kol organizmas nespėjo atsigauti. Grūdinantis gaunamas papildomas krūvis, kurio organizmas gali neatlaikyti, todėl taip jam tik pakenksime.
Tam tikri grūdinimosi būdai, ypač maudynės šaltame vandenyje, gali būti pavojingi tinkamai neparuošus ir nepripratinus organizmo. Tokiais atvejais gali paūmėti lėtinės ligos, radikulitas, kilti nervų šaknelių uždegimas. Pasitaiko, kad siekdami užsigrūdinti tam, kad nesirgtume, žmonės kaip tik suserga. Dažniausiai taip atsitinka dėl to, kad nepripratina savo organizmo ir per stipriai atšaldo kūną. Grūdinimosi šaltu vandeniu ar oru esmė – sužadinti ir stimuliuoti apsauginius procesus.
Taip pat svarbu atsižvelgti į savo konstitucinį tipą. Šaltį ar karštį toleruojame skirtingai, todėl jei žmogus, netoleruojantis šalčio, vers save maudytis po šaltu vandeniu norėdamas užsigrūdinti ar turėti stangresnę odą, patirs stresą ir savo organizmui labiau pakenks negu padės. Netinkamai grūdinantis, gali paūmėti lėtinės ligos, atsirasti peršalimo simptomai.
