Imuninė sistema neretai nusilpsta pavasarį, po šaltojo metų laiko, bet ligų išvengti galima, vengiant tam tikrų dalykų, kurie silpnina apsaugines funkcijas. Kas silpnina imuninę sistemą?
- Maistas. Netinkami mitybos įpročiai: išsekimas, nutukimas, griežtų dietų laikymasis, daržovių ir vaisių trūkumas kasdienėje mityboje. Pavojingas vitaminų A, C, E, D ir mikroelementų: cinko, geležies, magnio, kalcio trūkumas.
- Stresas. Imunitetą labai silpnina ilgalaikis stresas ir nuovargis (fizinis ir emocinis), pervargimas, netinkamas darbo ir poilsio režimas.
- Ligos. Lėtinės infekcinės ligos: pūslelinė, tuberkuliozė, ŽIV, lėtinis virusinis hepatitas ir kt. išeikvoja gyvybinius organizmo resursus, kas sąlygoja imuniteto nusilpimą. Endokrininės sistemos sutrikimai, susiję su skydliaukės ir antinksčių ligomis. Šios ligos lemia medžiagų apykaitos sutrikimus, todėl ir silpnėja imuninė sistema. Pavyzdžiui, dėl cukrinio diabeto žmonės yra linkę dažniau sirgti infekcinėmis ligomis. – Vaistai. Imuninei sistemai neigiamą įtaką daro hormoniniai vaistai, citostatikai, antibiotikai.
- Amžius. Vaikų imuninė sistema dar yra nebrandi, o vyresnio amžiaus žmonės dažnai serga net keletu lėtinių ligų, kurios eikvoja organizmo energetinius resursus ir silpnina imunitetą. Be to bėgant metams, vykstant natūraliems organizmo senėjimo procesams, sumažėja antikūnių aktyvumas organizme, kurie slopina imuninį atsaką organizme, todėl vyresnio amžiaus žmonėms reikia labiau saugotis ir stiprinti imunitetą, kad nesusirgtų infekcinėmis ligomis. Ši pacientų grupė yra imlesnė infekcijoms. Imunitetui turi įtakos ir genetiniai veiksniai.
- Vaistai. Imuninei sistemai neigiamą įtaką daro hormoniniai vaistai, citostatikai, antibiotikai.
Ką daryti, jei imunitetas nusilpęs?
Labai svarbu suvokti, kad organizmo apsauga reikia rūpintis dar prieš susiduriant su sveikatos problemomis kai imuninė sistema jau nustekenta. Lengvesnis ir efektyvesnis būdas yra užsiimti prevencija nuosekliai taikant priemones, galinčias sustiprinti organizmo gyvybinį pajėgumą ir tuo pačiu imunitetą. Tai galima daryti savarankiškai be gydytojo pagalbos:
1. Daugiau judėkite, sportuokite gryname ore. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad reguliarus sportas prailgina net onkologinėmis ligomis sergančiųjų gyvenimą. Pakanka 15 minučių bėgimo per dieną, kad pasijustumėte žvalesnis, stipresni ir sveikesni. Mokslo įrodyta, kad 15 minučių bėgimas sumažina tikimybę susirgti daugeliu ligų ir prailgina žmogaus gyvenimą.
2. Venkite įtampos, o jeigu reguliariai ją patiriate – išmokite atsipalaiduoti. Nervinė įtampa, baimė pakeičia hormonų pusiausvyrą organizme, kas sukelia metabolizmo pokyčius ir įvairių organų sistemų – tuo pačiu ir imuninės – veiklos sutrikimus.
3. Išsimiegokite ir sveikai maitinkitės. Miegas yra vienas svarbiausių veiksnių išsaugant stiprią imuninę sistemą, todėl miegui skirkite ne mažiau 8 valandų per parą. O išsimiegojus, pagalvokite apie sveikesnę mitybą. Senoji išmintis sako: „mes esame tai, ką suvalgome“. Svarbu, kad kasdieniniame racione rastųsi žalumynų, riebių žuvų, turinčių nesočių riebiųjų rūgščių.
4. Paprasti būdai imunitetui stiprinti. Česnakas – stipri antibakterinė, antivirusinė priemonė. Jo reikėtų valgyti kasdien. Ženšenis – jis padeda organizmui įveikti stresą, padidina imuninių ląstelių skaičių taip apsaugodamas nuo mikroorganizmų. Pasirūpinkite kad netrūktų vitaminų A, C, E, D. Ežiuolė – laikoma viena svarbiausių imunitetą stiprinančių augalų. Profilaktiškai rekomenduojama ežiuolės gerti 2 – 3 kursus per metus. Imunitetui svarbus mineralas – cinkas – jis padeda palaikyti normalią imuninės sistemos veiklą, o taip pat ir nagų, odos bei plaukų būklę.
