Kiekvienas, kurį dabar kankina kosulys, iškart pagalvoja blogiausia: nejaugi koronavirusas? Ši daug gyvybių Kinijoje ir nemažai Senojo žemyno šalių nusinešusi liga, deja, jau pasiekė ir Lietuvą.
Visiškai kitaip, nei koronaviruso atveju elgiamasi, kai susiduriama su peršalimą sukeliančiais virusais. Jie dažniausiai nepavojingi ir dėl to nereikia jokių išskirtinių saugos priemonių.
Bet nuo tokių nemalonių pasekmių kaip sloga, gerklės peršėjimas ir kosulys niekas nėra apsaugotas. Pirmiausia – dėl virusų plitimo ir gyvybingumo.
Vienas vienintelis užsikrėtusiojo nusičiaudėjimas patalpą gali užkrėsti šimtais tūkstančių bakterijų. Virdžinijos (JAV) universiteto darbuotojų atliktas tyrimas atskleidė, kad ypač didelio susibūrimo vietose, pavyzdžiui, laukiamosiose salėse ar vaikų darželiuose, viename kubiniame oro metre tūno daugiau kaip 15 tūkst. viruso dalelių.
Virusų dalelės įkvepiamos ar atsiduria ant baldų, aparatūros, virtuvės įrangos ir durų rankenų. Ir ten gali net daugelį dienų būti užkrečiamos ir per kontaktą patekti ant kūno.
80 proc. visų užkrečiamųjų ligų pasigaunama per rankas. Čiupinėjamas užkrėstas daiktas, po to pirštais prisiliečiama prie veido, nosies, burnos ar akių.
Ir tuomet užsikrečiama. Pirmiausia tada, kai imuninė sistema nėra stipri.
Geriausia apsauga nuo virusų – plauti rankas. Ir juo dažniau, juo geriau. Geriausia 30 sekundžių delnus, tarpus tarp pirštų trinti muilu. Po to kruopščiai nuplauti vandeniu, gerai nusausinti.
Virusai greitai dauginasi ir dėl to rankšluosčius būtina keisti kasdien, pirmiausia, jei naudojami ir kitų.
Esama keleto viruso tipų, galinčių sukelti peršalimą. Bet dažniausi peršalimo sukėlėjai – vadinamieji rinovirusai.
Jie nuolat yra „apyvartoje“ ir peršalimą gali sukelti visus metus. Bet šią ligą dauguma pasičiumpa dabartiniu metu.
Svarbiausia peršalimo priežastis dažnai yra šalčio sukeliamas stresas. Kiekvienas šalto oro įkvėpimas atvėsina gleivinę ir silpnina vietinę nosies gynybą.
Kraujagyslės susiaurėja ir dėl to sulėtėja svarbių imuninių ląstelių – leukocitų pagrindinė funkcija.
Trys keturi peršalimai per metus nervina, bet suaugusiesiems tai normalu. Daugelio gydytojų požiūriu, tai net gera gynybinių organizmo pajėgų treniruotė, nes suaktyvėja imuninės sistemos darbas.
Bet kodėl ir po šimtosios infekcijos žmogus nėra atsparus sukėlėjui? Tai lemia apgaulingas rinoviruso manevras.
Kai ligos sukėlėjai patenka į žmogaus organizmą, juos puola ląstelės ėdikės ir imuninės ląstelės. Išskiriamos cheminės medžiagos. Susidaro antikūnai ir pakylama į kovą su sukėlėju. Po keleto dienų prasideda gynybinis organizmo darbas.
Jei šis sukėlėjas infekciją sukelia dar kartą, specializuotos atminties ląstelės tuoj pat atpažįsta kenkėją. Tuomet sukėlėjas įveikiamas daug greičiau.
Bet ši sistema neveiksni rinoviruso atveju. Jis nuolat keičiasi – pirmiausia jo išorinis apvalkalas. Gynybinės ląstelės jo neatpažįsta ir organizmo analizės ir kovos programa įsijungia iš naujo. Ir tuomet žmogus vėl serga apie savaitę.
Esama apie 160 skirtingų rinoviruso variantų, kurie nuolat kinta. Ir vien dėl to sukurti veiksmingą vakciną prieš šį virusą – gan nerealu. Laimė, kad rinovirusai gali sukelti tik nepavojingus peršalimus – be komplikacijų.
Bet ligos eiga gali pasikeisti, kai prie virusinės prisideda bakterinė infekcija. Ir šis derinys gali sukelti vidurinės ausies, viršutinio žandikaulio kišenės ar plaučių uždegimus.
Rimtas įspėjimas ir įrodymas, jog būtina kreiptis į gydytoją, pirmiausia yra ilgiau besilaikanti temperatūra ar stiprus poveikis bendrai savijautai.
Chroniškomis ligomis sergantis pacientas turėtų į medikus kreiptis anksčiau nei tas, kuris šiaip jau yra sveikas.
Esant paprastai, viruso sukeltai slogai geriau jaustis norima kuo greičiau. Ir dėl to daugelis griebiasi išbandytų namų priemonių – pradedant šiltomis kojinėmis ir baigiant vištienos sultiniu.
Bet kokiu atveju būtina pakankamai vartoti skysčių, taip pat svarbus geras, ramus miegas ir grynas oras. Kvėpavimą pro nosį gali palengvinti garų inhaliacijos ar nosies purškalas.
Pastarasis vartojamas daugių daugiausia tris keturis kartus per dieną ar prieš miegą. Mažų dozių paprastai neužtenka, bet per daug nosies purškalo nėra gerai.
Savijautos pagerėjimą lemia aktyvus sergančiojo elgesys. Juo greičiau žmogus reaguoja atsiradus pirmiesiems peršalimo požymiams, juo anksčiau galima sušvelninti ligos eigą ir ją nuslopinti.
Peršalimo trukmė – 9–10 dienų. Liga turi tris fazes. Pradžioje (1–2 diena) pasirodo pirmieji požymiai – nuovargis, gerklės, galvos ir sąnarių skausmai.
Antrosios fazės (3–5 diena) metu jaučiamasi tikrai blogai: iš nosies varva arba ji užsikimšusi, kamuoja galvos, sąnarių ir gerklės skausmai. Gali pakilti temperatūra.
Vėlyvosios fazės metu (nuo 6 dienos) palengvėja sloga, sumažėja sąnarių skausmai, nukrinta temperatūra. Bet gali atsirasti sausas dirginantis kosulys.
Specialistai pataria vartoti imbierą su medumi, gerti kosulį ir peršalimą švelninančias arbatas, nes skystis drėkina gleivines.
Liepų žiedų, pipirmėčių ar gluosnių žievės sudėtyje yra veikliųjų medžiagų, panašių į tas, kurios slopina skausmą. Jos ištirpsta arbatoje ir pagerina savijautą.
Kai sunku nuryti, o reikia gerti pakankamai vandens, rekomenduojamos čiulpiamosios tabletės. Į jų sudėtį įeinančios veikliosios medžiagos slopina skausmus ir turi antivirusinį poveikį.
Esant gerklės skausmams puodelyje šilto vandens reikia ištirpinti arbatinį šaukštelį druskos. Geriausia šiuo tirpalu keturis penkis kartus per dieną skalauti gerklę. Tai – dezinfekcijos priemonė, sumažinanti gleivinių pabrinkimą.
Gydytojai sako, jog peršalus geriausias vaistas – ramybė ir daug miego.
Mitybos specialistai pataria valgyti maistą, pagardintą pipirais ir raudonąja paprika. Tai sužadina gleivinių veiklą ir dėl to pasišalina virusai.
Gydytojai sako, jog peršalus geriausias vaistas – ramybė ir daug miego.
Peršalimo fazės:
I
1-2 diena
II
3-5 diena
III
nuo 6-tos dienos
Lietuvos bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų asociacijos prezidento profesoriaus habilituoto medicinos mokslų daktaro Juliaus Kalibato komentaras
– Kaip organizmas išduoda apie nusilpusį imunitetą?
– Jei žmogus daugiau nei 4–6 kartus per metus serga infekcinėmis ligomis (bronchitu, ausų ar plaučių uždegimu), tuomet reikia manyti, kad jo imunitetas yra susilpnėjęs. Taip pat tai parodo herpetiniai bėrimai ar paūmėjusios lėtinės ligos, padidėjęs nuovargis bei alerginės reakcijos.
– Ar galima užbėgti peršalimui už akių?
– Jei jūsų imunitetas stiprus – peršalimo ligos retai jus aplankys. Tačiau daugelis iš mūsų gyvena ne taip, kaip derėtų, norintiems išlaikyti stiprų imunitetą ir nesirgti. Gyvenimo tempas, fizinis aktyvumas, teigiamos emocijos, mityba – visa tai daro poveikį organizmo atsparumui ligoms. Imunitetą stiprinti padeda alijošius, ramunėlės, medetkos, ežiuolės, medus, B grupės vitaminai. Teisingai daro tie, kurie naudoja česnakus. Jie pasižymi ne tik antimikrobiniu, antivirusiniu, antigrybeliniu poveikiu. Česnakai – stiprūs imuniteto stimuliatoriai, tad tie žmonės, kurie juos vartoja, manoma, kad trečdaliu rečiau serga visomis infekcinėmis ligomis.
– Ko reikia griebtis susirgus?
– Imunitetą reikia stiprinti kasdien, kad netikėtai neužpultų ligos. Tačiau susirgus svarbu prisiminti, jog organizmas visuomet kovoja su peršalimu, ir daugelis dažnai daro klaidą, kai vos tik pakilus temperatūrai ima vartoti tam tikrus vaistus, kad ją numuštų. To daryti, kai ji yra nedidelė (neviršija 38 ar 38 su puse laipsnio), nereikia. Ji skatina imuninės sistemos aktyvumą ir padeda kovoti su virusiniais arba bakteriniais agentais.
– Kaip patartumėte saugotis plintančių ligų?
– Patarčiau kuo mažiau be reikalo lankytis masinio susibūrimo vietose, be reikalo neiti į gydymo įstaigas, o prireikus dėvėti kaukę. Būtina kuo dažniau plauti rankas, taip pat patarčiau parėjus iš miesto muiluotu vandeniu prasivalyti nosį.
Žinomų žmonių patirtys
Kavos karaliene dažnai vadinama Lietuvoje gyvenanti etiopė Eskedar Maštavičienė (34 m.) lydima būrio drąsuolių kas rytą neria į ledinį vandenį. Toks sveikuoliškas, tačiau daug ištvermės reikalaujantis įprotis pritraukia vis daugiau gerbėjų, bet, svarbiausia, grūdina moters organizmą.
Nacionalinės „Eurovizijos“ atrankos pusfinalyje turėdamas temperatūros į sceną žengė Saulius Šemiotas-Meandi (25 m.). Tuomet atlikėjas pasakojo, jog jaučiasi prastai, nes jo kūno temperatūra pakilo iki 37,5 laipsnio. Tačiau dainininkas nutarė nepraleisti progos pasirodyti prieš tūkstantinę TV auditoriją.
Prieš laimėdama „X faktorių“ su liga grūmėsi ir atlikėja Monika Pundziūtė-Monique (22 m.). Karščiavimas, raumenų skausmai, nuovargis, užkimimas, limfmazgių uždegimas – visa tai turėjo iškęsti Monika. Mergina kasdien po keturias valandas praleisdavo klinikoje, kur jai buvo lašinamos lašelinės.
