Galbūt jiems pagelbės medicinos centro „Northway“ gydytojo ortopedo traumatologo Martyno Karnecko patarimai.
– Kodėl reikia ruoštis slidinėjimo sezonui?
– Šiam sportui būtina ruoštis iš anksto tam, kad gerai jaustumėtės ne tik slidinėdami, bet ir po to, kad apsisaugotumėte nuo traumų ir su jomis susijusių rūpesčių. Ir šiemet jau sulaukėme nemažai iš kalnų grįžusių patyrusių traumas pacientų. Laim4, kol kas didesnių traumų buvo išvengta, bet kaip ir kiekvienais metais daugiausia pacientų sulaukiame sausio pabaigoje – vasario mėnesį.
Remiantis statistika slidinėjant kalnuose tikimybė žūti yra 5 kartus, o rizika patirti traumą – 15 kartų didesnė, nei važiuojant automobiliu. Slidinėjant su snieglente ši rizika padidėja dar 2–3 kartus.
Žmogaus raumenys, raiščiai ir sąnariai turi būti tinkamai paruošti slidinėjimui. Tik tada galėsime išvengti traumų ar sumažinti jų tikimybę.
– Kaip reikėtų tinkamai pasiruošti?
– Sunkiausias išbandymas organizmui ilgą laiką neturėjus jokios aktyvesnės fizinės, staiga stotis ant slidžių ir leistis į keletos dienų maratoną. Tad paruošti savo kūną šiam išbandymui – būtina. Tam tinka įvairi aktyvi fizinė veikla. Dažniausiai reikia stiprinti kelį supančius raumenis ir raiščius. Net ir dažnai sportuojantiems pacientams dažnai diagnozuojamas raumenų disbalansas ir per mažas kelio stabilumas, ko pasekoje ir įvyksta meniskų, raiščių pažeidimai.
Raumenyną galima tinkamai sustiprinti užsiimant lygumų slidinėjimu. Tai yra vienas geriausių būdų pasiruošti išbandymams kalnuotose vietovėse. Jei neleidžia oro sąlygos, tam tinka ir sporto klubuose esantys slidinėjimo treniruokliai. Jie didina jėgą, ištvermę, stiprina kojų, rankų raumenis.
Besiruošiantiems aktyvioms atostogoms reikėtų lavinti ir fizinę ištvermę – ji tikrai reikalinga kalnuose. Tam tinka bėgimas, važinėjimas dviračiu, plaukimas – kas tik jums labiausiai patinka, svarbu – nuolatinė aktyvi veikla.
Taip pat svarbu įvertinti ar anksčiau esate patyręs traumų, ar turite sąnarių problemų. Jeigu taip – būtina specialisto konsultacija, kuris galės įvertinti jūsų sąnarių būklę, ar organizmas yra pasiruošęs kalnų slidinėjimui, kiek reikės laiko norint pasiruošti slidinėti, bei patars, kaip tai reikėtų daryti.
– Ką patartumėte šio sporto naujokams, pradedantiesiems?
– Pradedantieji turi didžiausią riziką patirti traumą. Tad prieš stojantis ant slidžių būtina įvertinti savo ir aplinkinių galimybes. Nepamirškite, kad slidinėjant esate atsakingi ne tik už savo sveikatą ir gyvybę, bet ir už šalia esančių. Venkite didelės rizikos, susidūrimų, didelio greičio, nepradėkite varžytis su greta čiuožiančiais – kaip taisyklė tuo metu ir įvyksta didžioji dalis traumų.
Pagrindinis patarimas pradedantiesiems slidinėti – pasinaudokite profesionalaus trenerio, instruktoriaus paslaugomis. Jis ne tik supažindins su pagrindiniais slidinėjimo principais ir išmokys taisyklingai čiuožti, bet ir parodys kaip lengvai nugriūti, sustoti.
Kiekvieną kartą pakilus į kalną būtina atlikti mankštą ir apšilimą. Reikia leisti sąnariams sušilti bei prasijudinti, kad raiščiai ir sausgyslės taptų elastingesni ir galėtų tinkamai atlikti savo funkcijas. Taip pat reikėtų nepamiršti daryti poilsio pertraukėles, pasirinkti tinkamas distancijas. Būtina gerti pakankamai skysčių – slidinėjant organizmas netenka daug vandens ir mineralų.
– Kokios dažniausios slidininkų patiriamos traumos?
– Dažniausios patiriamos traumos – sumušimai ir patempimai. Kalnų slidinėjime daugiau kaip pusę atvejų nukenčia apatinės galūnės. Čiuožiant snieglente dažniau patiriami viršutinių galūnių sužalojimai. Į tą reikėtu atkreipti dėmesį ir ruošiantis slidinėti.
Iš rimtesnių sužeidimų dažniausiai įvyksta kelio sąnario traumos: meniskų ir raiščių pažeidimai. Darant staigų sukamąjį judesį, ar patyrus smūgį į kelio sritį plyšta meniskas, po ko atsiranda nebūtinai aštrus, bet nemalonus kelio skausmas, sekančią dieną skausmai sustiprėja, kelis sutinsta, gali atsirasti strigimo jausmas. Staigus sąnario sutinimas, aštrūs skausmai, masyvi kraujosruva, sąnario srites apimties ryškus padidėjimas praneša apie galimą raiščių pažeidimą ar kaulų lūžį.
Apie 50 procentų atvejų neišvengiama ir operacijų, tenka susiūti ar pašalinti meniskų atplaišas, atlikti rekonstrukcines raiščių operacijas, po kurių seka kartais net iki pusę metų galintis užtrukti reabilitacinis procesas.
– Ką daryti patyrus traumą?
– Skubiai pagalbai reikalinga ramybė, šaltis, sąnario fiksavimas elastiniu bintu ar įtvaru, galūnės pakėlimas. Susimušus tam tikrą kūno dalį ar pasitempus raumenis, skubi medikų pagalba dažniausiai nebūtina.
Patyrus rimtesnę traumą, pirmiausia reikėtų pasitraukti į saugią trasos dalį arba aukščiau įvykio vietos į sniegą įbesti sukryžiuotas slides, taip perspėjant kitus slidinėtojus. Stenkitės nečiuožti vienas, kad atsitikus nelaimei būtų greičiau suteikta pagalba arba suteikti pagalbą padėtumėte jūs. Rimtos traumos atveju svarbu kuo greičiau pranešti specialios pagalbos tarnyboms ir suteikti pirmąją pagalbą nukentėjusiajam. Pirmosios pagalbos suteikimo principai yra tokie patys kaip ir kitais traumų atvejais.
– Slidinėjimo inventorius: slidinėjimo apranga, šalmas, apsaugos bei profilaktinės priemonės – ką reikėtų žinoti?
– Pagrindinė apsauga padedanti išvengti rimtų sužeidimų ir žūčių, be abejo, yra tinkamo dydžio šalmas.
Dažniausiai traumos įvyksta naudojant nuomotą ar pasiskolintą, tinkamai nesureguliuotą ir netinkamo dydžio įrangą. Statistikos duomenimis traumos rizika su skolintais reikmenimis padidėja iki 8 kartų. Nepagailėkite laiko tinkamai pasirinkti, sureguliuoti slides ir batus – griūvant batai turi lengvai išslysti iš slidžių.
Visada pasirinkite specialias apsaugas ir batus pagal jūsų planuojamą slidinejimo tipą (kalnų, lygumų slidinėjimas ar snieglentės). Vis populiaresnis tampa slidinėjimas snieglente, užsiimant šiuo sportu rekomeduočiau nepamiršti papildomų stuburo, riešų ir čiurnų sąnarių apsaugų.
„Taigi, nors norint išmokti taisyklingai slidinėti reikia nemažai atkaklumo ir kantrybės, viskas yra pasiekiama. Gaivus ir tyras kalnų oras, kvapą gniaužiantys vaizdai ir malonus nuovargis dienos pabaigoje – tikrai verti visų pastangų“, – užbaigia pokalbį Martynas Karneckas.
