2017 metais buvo vienas šios ligos židinys, kuriame susirgo 9 žmonės. Protrūkis įvyko dėl namų ūkyje užaugintos infekuotos kiaulės mėsos, kuri nebuvo patikrinta dėl trichineliozės.
Kasmet pasaulyje užregistruojama apie 11 milijonų žmonių trichineliozės atvejų. 2018 m. Europos Sąjungos šalyse buvo patvirtinti 66 žmonių trichineliozės atvejai.
Sergamumo statistika tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje nuolat kinta. Tai priklauso nuo maitinimosi įpročių, mėsos paruošimo būdo, nuo ligos diagnostikos, registracijos, žmonių žinių apie šią ligą bei jos profilaktiką. Lietuvoje žmonių trichineliozė plito per infekuotą trichinelėmis kiaulieną ir šernieną.
Trichineliozė – tai ūminė žmonių ir gyvūnų parazitinė liga, kurią sukelia Trichinella genties apvaliosios kirmėlės. Lietuvoje sergamumas šia parazitine liga nuolat mažėja.
Modernių skerdyklų kūrimasis, pagerėjusi mėsos kontrolė – tai pagrindiniai faktoriai, kurie nulėmė kiaulių, o tuo pačiu ir žmonių, trichineliozės mažėjimą. Taip pat žmonių trichineliozės mažėjimui turėjo įtakos kiaulių ir šernų maras, dėl kurio sumažėjo namų ūkiuose auginamų kiaulių ir sumedžiojamų šernų skaičius.
Liga pasireiškia įvairiais požymiais. Ligos pradžioje, kai kirmėlės yra žarnyne, skauda pilvą, kyla šleikštulys, vėmimas, viduriavimas.
Vėliau, lervoms migruojant į raumenis (1–2 savaites po užsikrėtimo), atsiranda veido ir akių pabrinkimai (edemos), vystosi akių junginės uždegimas, pakyla temperatūra, jaučiami raumenų skausmai, odos bėrimai, nemiga.
ULAC gydytoja Aušra Bartulienė primena, kad vartoti namų ūkyje užaugintų kiaulių ar sumedžiotų šernų mėsą galima tik kai ją laboratoriškai ištiria veterinarijos specialistai.
„Siekiant išvengti užsikrėtimo svarbus ir mėsos paruošimo būdas. Mažiau pavojinga yra valgyti troškintą ar virtą mėsą.
Aukštoje temperatūroje trichinelės žūna gana greitai, jei karštis jas paveikia tiesiogiai, pavyzdžiui, 250 gramų dydžio mėsos gabaliukus reikėtų virti 1–1,5 valandos.
Trichinelės išlieka gyvybingos, jei mėsa rūkoma, sūdoma ir panašiai“, – sako gydytoja.
A.Bartulienė primena, kad užsikrėtimo per maistą plintančiomis ligomis riziką taip pat mažina maisto tvarkymo higiena: rankų plovimas prieš maisto tvarkymą ir kaskart palietus termiškai neapdorotą gyvūninį maistą, su plovikliu išplauti virtuvės įrankiai, indai, paviršiai.
Siekiant sumažinti užsikrėtimo trichinelėmis riziką, ULAC medikai pataria:
- visada ištirti savame ūkyje užaugintų kiaulių ar sumedžiotų šernų mėsą dėl užkrėstumo trichinelėmis;
- nevartoti mėsos, kol nėra atsakymo iš laboratorijos;
- nepirkti nelegaliai pardavinėjamos mėsos;
- naikinti ūkiuose peles, žiurkes, nes jos yra pagrindiniai trichineliozės platintojai gamtoje;
- nešerti kiaulių sumedžiotų arba kritusių laukinių plėšrūnų, graužikų lavonais, kurie gali būti užkrėsti trichinelėmis.
