Nuo 2018 metais sausio 1-osios buvo sutrumpintas alkoholio prekybos laikas ir padidinta amžiaus, nuo kada galima įsigyti alkoholinius gėrimus, riba. Tik ar šie pokyčiai davė apčiuopiamų rezultatų?
Šeimos gydytojas Valerijus Marozovas, „Žinių radijo“ laidos „Persona grata“ vedėjo Raigardo Musnicko paklaustas, kaip vertina antialkoholinę politiką, sakė, kad sutrumpintas alkoholio pardavimo laikas sekmadieniais iki 15 val. tikrai neskatina žmonių negerti.
„Tas ribojimas susijęs su tuo, kad daugiau blaivių žmonių pirmadienį galėtų išeiti į darbą. Jis visiškai nieko bendro su sveikata neturi.
Jeigu kalbame apskritai apie mažesnį suvartojimą, tai žmonės, kurie nėra suinteresuoti iš anksto užsipirkti alkoholio ir išgerti, galbūt išgeria vienu-kitu buteliu mažiau.
Bet kalbant apie žalingą alkoholio vartojimą, tai tie, kurie iš tikrųjų suinteresuoti, kad per tas pačias šventes, alkoholio nepritrūktų, iš anksto nusiperka didesnį jo kiekį.
Yra senas geras anekdotas: „Kiek bepirktum, vis tiek reikės antrą kartą bėgti“.
Seniausiai įrodyta viso mokslo, kad išankstinis alkoholio įsigijimas ir sandėliavimas veda prie didesnio jo vartojimo.
Manau, kad tai, link ko eina dabartinė valdžia: draudimai, kažkoks apskaitos vedimas ir dar kažkas, ne visą laiką atspindi realybę, ką mes matome ir iš anketų, kurias pildo mūsų pacientai, arba to paties alkoholio užpirkimų Lenkijoje ar Latvijoje, kuris neįeina į mūsų apskaitą“, – pastebėjo gydytojas.
V.Morozovo nuomone, alkoholio suvartojimą gali sumažinti tik žmonių švietimas, kad per šventes neatsirastų alkoholio butelis ant stalo ir vaikai tiesiogiai nesietų šventės su alkoholiu.
„Būna tokių nušvitimo periodų ir man, kai tampu visišku abstinentu, nes, jeigu nemoki gerti, tai ir nereikia, jeigu nemoki sustoti, tai ir nereikia pradėti.
Ir, kai pasakai: „Ne, aš nevartoju“, tada dalis aplinkos žmonių, kurie yra protingi, su aukštuoju išsilavinimu, sako: „Tu vis dar negeri? Tada gerai, šiandien nebepasimatysime“. Nes jiems norisi atšvęsti penktadienį ar šeštadienį ir turėti kokį nors negeriantį draugą yra neaktualu“, – kalbėjo V.Morozovas.
Gydytojas pasigenda augančios kartos švietimo apie alkoholio žalą, esą vyresnei kartai vis tiek šventės siesis su alkoholiu, kai žmonės nevartoja jo saikingai ir nežalingai.
Kai kurių tautų ir genčių, pavyzdžiui indėnų, eskimų, japonų, atstovų organizmas visiškai neskaido alkoholio ir jo neperneša. Tokia situacija lemia visiškai kitokias jų gėrimo tradicijas, kuomet alkoholis vartojamas labai nedideliais kiekiais ir paprastai atskiestas.
„Jeigu žiūrėsime į labiausiai vartojančius alkoholį – ispanus, italus, kurie vos ne vidurinėje mokykloje turi someljė pamokas, jie tikrai alkoholio nevartoja tokiais kiekiais kaip mes.
Jie vartoja alkoholį prie maisto, derina su juo vyną. Tai yra visiškai kita kultūra“, – teigė V.Morozovas.
Šeimos gydytojas, nemažai dirbantis su jaunaisiais gydytojais-rezidentais, džiaugėsi, kad dabartinis jaunimas, tai yra žmonės, gimę po Nepriklausomybės paskelbimo, jau turi visiškai kitą supratimą ne tik apie šventimą, bet ir apie laisvalaikio leidimą.
V.Morozovo pastebėjimu, dabartiniai miestiečiai daugiau keliauja, sportuoja, aktyviai gyvena, kur kas dažniau eina į kultūros renginius, supranta meną. Dėl tokios veiklos jų smegenyse išsiskiria seratotinas, jie tampa laimingi ir jiems nebereikia tiek daug svaigintis, kad atsipalaiduotų.
„Kitas dalykas, kas mane labai džiugina ir stebina, yra tai, kad jie visiškai kitaip žiūri į psichologinę pagalbą.
Jeigu žiūrėsime į sveikatos apsaugos ministro darbus, aš realiau pasigendu tos pagalbos žmogui, kuris nori mesti gerti ar rūkyti. Kaip bebūtų, jo ligos istorijoje atsiras kažkokios žymos. Visi bijo to stigmatizavimo.
Šitie jauni žmonės jau nebebijo nueiti pas psichologą ir pasišnekėti apie savo bėdas, nebūtinai apie vartojimą. Tai yra ta karta, kurie visiškai kitaip žiūri į savo gerovę“, – pasidžiaugė V.Morozovas.
