Tai yra riebaluose tirpstantis vitaminas (hormonas), kuris gaminamas odoje (iš saulės) ir/arba gaunamas su maistu, papildais. Jį sudaro dvi svarbiausios formos: vitaminai D2 (ergocalciferolis) ir D3 (cholekalciferolis). Su augaliniu maistu (iš kerpių) galime gauti abiejų formų vitamino D.
Saulės spinduliai yra pats geriausias ir natūraliausias vitamino D šaltinis. Jam gauti užtenka 20 min. per dieną, kuomet saulė yra aktyviausia, praleisti lauke ir, žinoma, nebūti prisirengus tiek, kad būtų uždengta visa oda.
Deja, Lietuva yra šiaurės klimato šalis ir tokiu privalumu galime mėgautis tik nuo balandžio vidurio iki spalio pradžios. Likusiu metu rekomenduojama vartoti vitamino D papildus, nesvarbu kokią mitybą jūs propaguojate.
Vitaminas D yra labai svarbus organizmo funkcionavimui. Jis dalyvauja augimo ir brendimo procesuose, ypač svarbus imunitetui veiklai, tad žiemą tiesiog būtina gauti reikiamą jo kiekį.
Šis vitaminas padeda palaikyti kalcio ir fosforo koncentraciją organizme, gerina šių mikroelementų pasisavinimą plonosiose žarnose ir padeda palaikyti reikiamą kiekį kraujyje.
Vitamino D nauda:
• vitaminas D ypač reikalingas kūdikiams ir mažiems vaikams, nes dalyvauja kaulų ir dantų formavimosi procese;
• vitaminas D padeda gerinti kaulų ir mineralų apykaitą. Šis vitaminas kaulų lūžių riziką veikia dvejopai: sumažina griuvimų riziką ir didina kaulų mineralų tankį. Esant normaliam vitamino D kiekiui kraujo serume, kaulų mineralų tankis yra didesnis;
• vitaminas D padeda palaikyti normalią raumenų funkciją;
• vitamino D trūkumas turi įtakos širdies ir kraujagyslių ligų, arterinės hipertenzijos, cukrinio diabeto bei inkstų ligų atsiradimui;
• vitaminas D padeda palaikyti normalų imuninės sistemos funkcionavimą ir sumažinti sirgimą infekcinėmis ligomis (gripu, tuberkulioze);
• vitamino D trūkumas turi įtakos nervingumo, depresijos bei nuovargio požymių atsiradimui. Nustatyta, kad mažesnė vitamino D koncentracija lemia depresiją, liūdesį, įtampą, nerimą ir blogesnę psichologinę bei fizinę gyvenimo kokybę;
• vitaminas greičiau iš organizmo pašalina toksiškai veikiantį šviną.
Žmonės, kurie yra ypatingoje rizikos grupėje neturėti pakankamai vitamino D:
- tamsesnio gymio;
- senyvo amžiaus, nes su amžiumi mažėja galimybė jį pasisavinti;
- nėščiosios;
- žindyvės;
- vaikai, kadangi jis ypač svarbus sveikam organizmo vystymuisi.
Rekomenduojama vitamino D koncentracija kraujyje yra 75–125 nmol.
Ar jums trūksta vitamino D, lengvai galite sužinoti, jeigu jaučiate bent keletą iš šių simptomų:
- nusilpęs imunitetas;
- nuolatinis nuovargis;
- prislėgta nuotaika (depresija);
- lėtai gyjančios žaizdos;
- slenkantys plaukai;
- kaulų, raumenų skausmai.
Net jeigu nejaučiate šių simptomų, vertą pasidaryti tyrimą dėl vitamino D kiekio organizme ir sužinosite detalią informaciją. Prieš tyrimą 3 dienas nereikėtų vartoti vitamino D papildų, nes tai gali iškraipyti rezultatus.
Rekomenduotina papildomai vartoti vitamino D3, nes jis yra labiau biologiškai aktyvus. Gyvūninės kilmės vitamino D3 šaltinis yra saulėje laikomų avių vilna, augalinės – kerpės.
Beje, vitamino D tam tikrais atvejais galima ir perdozuoti, kas yra žymiai retesnė problema už šio vitamino trūkumą. Su saulės spinduliais perteklius yra neįmanomas. Dažniausiai šio vitamino perdozuojama vartojant papildus, skirtus vitamino D deficitui gydyti.
Vitamino D paros norma yra 5- 10 mikrogramų, tačiau visais atvejais prieš perkant papildus rekomenduojama pasitarti su gydytoju arba vaistininku, kurie patars, atsižvelgę į jūsų individualią situaciją.
Šaltinis: Inovatyvimityba.lt
