Vaistininkas-žolininkas Marius Lasinskas portalui lrytas.lt yra sakęs, kad daugeliu atveju cheminius preparatus galima pakeisti natūraliomis žolelėmis, tik reikia žinoti, ką ir kiek reikia vartoti. Mat geriantieji žolelių arbatas turėtų prisiminti, jog tai vis dėlto ne maistas, o vaistas.
Išgyvesite be atsargų
„Gamtoje viskas labai apgalvota. Kai užpuola pagrindinės peršalimo ligos, kosulys, temperatūra, nebūtina turėti atsargų, užtenka nueiti į mišką ir susirasti spyglių. Jų Lietuvoje nestinga. Tiek pušies, tiek eglės, tiek kadagio spygliai yra naudojami peršalimo ligoms gydyti, imunitetui stiprinti“, – yra pasakojęs vaistažoles auginantis ir renkantis, jų mišinius gaminantis, konsultuojantis, paskaitas skaitantis bei praktinius užsiėmimus vedantis vyras.
Prisirinkus spyglių juos reikia nuplauti tekančiu vandeniu. Saują spyglių užpilti litru karšto vandens, palaikyti tris keturias valandas ir gerti su medumi.
Netyčia užpuolus gripui, naudingi šeivamedžio žiedai. Tiesa, šių reikėjo pasirinkti anksčiau arba teks pirkti. Jie lygiomis dalimis su liepų žiedais vartojami nuo senų senovės net gripo profilaktikai. Pirmomis gripo dienomis, kai pakyla aukšta temperatūra, laužo kaulus, nosis varva, tokios arbatos reikėtų išgerti litrą arba du. Taip pat su medumi. Ji palengvins simptomus ir padės greičiau pasveikti.
Vietoj paracetamolio temperatūrai sumažinti tinka tiek aviečių lapų, uogų, tiek stiebų arbata. Vaistinėlėje pravartu turėti ir ramunėlių, ypač jei namuose yra mažų vaikų. Ji puikiai padės ir nuo peršalimo ligų ir nuo uždegimo ar pilvo dieglių. Naudingos ir melisos. Jų arbata ramina, malšina pilvo spazmus, gerina miegą. Panašus ir mėtų poveikis. Medetkos slopina uždegimą, jų užpilą galima naudoti išoriškai arba taip pat gerti arbatą. Pastaroji tiek ramina, tiek padeda sureguliuoti aukštą kraujospūdį.
Svarbu žinoti, kaip paruošti
Tiesa, net ir kalbant apie vaistažoles, visada viską reikia daryti su saiku ir žinoti, ką darai.
Pavyzdžiui, naudojant šeivamedį reikia žinoti, kad saugiausiai naudojami tik žiedai ir gerai prinokusios uogos, o nuo neprinokusių uogų galima ir apsinuodyti.
Svarbu ir tinkamai užpilti žoleles. Tai reikia daryti karštu, bet ne verdančiu vandeniu. Kai burbuliukai pradeda kilti, virdulį reikia išjungti ir užpilti arbatą. Ir būtinai uždengti.Pirmą kartą užpiltų žolelių šiukštu negalima išmesti. Iš ryto šaukštelį ar du užpylus stikline karšto vandens, per pietus tas pačias žoleles reikia vėl užpilti, tik trečdaliu mažiau vandens. Vakare – dar trečdaliu mažesniu kiekiu. Tad vieno dviejų šaukštelių turėtų pakakti visai dienai.
Žolelių kiekis taip pat turėtų būti imamas atsižvelgiant į amžių. Vyresniems žmonėms rekomenduojami penki gramai per dieną, o vaikams dozė mažinama, mažiausiems – aštuntadalis, kartais net viena dvyliktoji suaugusiojo dozės. Maždaug dvylikos metų vaikui jau galima duoti ketvirtadalį.
Žolelių derinimas
Kartu su žolelių arbatomis vartojate cheminius vaistus, kavą ar alkoholį? O ar žinote, kokių šalutinių poveikių tai gali turėti? Pasak žolininkų, vis dar stinga didelės apimties mokslinių tyrimų apie žolelių ir cheminių vaistų vartojimo vienu metus pasekmes, tačiau tai nereiškia, kad neturėtumėte būti atsargesni.
Tiesa, žmonėms prieš žolelių arbatų vartojimą derėtų pasitarti su gydytoju, vaistininku ar žolininku, kadangi yra galima kai kurių augalų medžiagų sąveika su vaistais, anestetikais ar kontraceptikais jau yra žinoma. Pacientui derėtų informuoti gydytoją apie žolelių arbatos vartojimą, kai jis skiria gydymą.
Apie šias atsargumo priemones reiktų atsiminti vartojant ir paprastas arbatžoles ar kavą, nes pastarosios kai kuriuos organizmo procesus veikia netgi stipriau.
Nors tyrimų apie žolelių ir vaistų ar kavos vartojimą kartu dar stinga, kai kurie kenksmingi deriniai jau pastebėti.
Pavyzdžiui, valerijonų negalima vartoti kartu su kitais raminančiais vaistais ir antidepresantais, nes poveikis sustiprėja, o rezultatas gali būti neprognozuojamas.
Jonažolės atsisakykite jei vartojate antidepresantus, mat kitu atveju galite sulaukti rimtų šalutinių poveikių, įskaitant seratonino sindromo atsiradimą. Tai sveikatai pavojinga būklė, sukelta padidėjusios centrinių bei periferinių serotonino receptorių dirginimo ir pasireiškianti mąstymo, judėjimo bei autonominės nervų sistemos sutrikimais. Jonažolės taip pat didina moteriškų hormonų estrogenų metabolizmą, todėl jų negalima naudoti kartu su kontraceptikais.
Ženšenis skystina kraują, todėl jo nereikėtų vartoti geriant vaistus nuo diabeto, širdies ligų, mažinančius kraujo spaudimą.
Saldymedžio verta vengti, jei vartojate vaistus nuo aukšto kraujospūdžio ar laisvinamuosius. Nevirškinimo jausmo kamuojami asmenys neretai susigundo saldymedžių vaistinėmis savybėmis. Tačiau vartojant vaistus nuo aukšto kraujospūdžio arba laisvinamuosius saldymedžių dozė gali sukelti pavojingą kalio koncentracijos kraujyje mažėjimą.
Ežiuolė pasižymi antivirusiniu ir antibakteriniu poveikiu, todėl netinka kartu su priešmikrobiniais preparatais, jų sąveika kenkia kepenims. Jos taip pat neturėtų vartoti žmonės, sergantys autoimuninėmis ligomis, tuberkulioze.
Skaistenio venkite, jei vartojate kraują skystinančius medikamentus. Skaistenis gerai žinomas kaip galvos skausmų malšintojas, tačiau jis taip pat gali sulėtinti kraujo krešėjimą. Be to, jei esate alergiškas astrinių šeimos augalams, pavyzdžiui, chirazantemoms, vartodami kraują skystinančius vaistus ir skaistenius kartu galite išprovokuoti stipresnes alergines reakcijas.
