E. Jackaitė sutiko ne tik daugiau papasakoti apie tai, kaip rūpinasi savo šypsena, bet ir pasidalijo prisiminimais apie vaikystėje baimę kėlusius odontologus, kurių kabinete iš baimės net pamiršdavo, kaip teisingai kvėpuoti.
– Ar vaikystėje bijojote odontologų?
– Taip. Mano vaikystėje toli gražu nebuvo tokių technologijų ir priemonių kaip dabar. Žinoma, kai taisydavo sugedusį dantuką, skaudėdavo. Buvau drąsi mergaitė, tačiau kai reikėdavo nueiti pas dantistą, nesijausdavau puikiai – tie grąžtai labai baisūs. Vaikystėje man yra tekę nešioti dantų plokštelę. Oi, kaip man tai nepatiko... Žodžiu, prisiminimai – ne patys maloniausi. Dabar atėjus pas odontologą ir kai vyksta procedūra, būna, kone pradedi snausti – atsiguli, tave, jei vėsu, dar ir apkloja. Fantastika!
– Minėjote, kad vaikystėje bijojote grąžtų. O kuo šiuolaikinė odontologija dabar džiugina labiausiai?
– Atėjusi pas profesionalą juo pasitikiu. Tas pasitikėjimas ir yra svarbiausia. Žinoma, džiugu ir tai, kad yra vaistų, malšinančių skausmą. Juk jei reikia atlikti kokius drastiškus dalykus, vien nuo garso silpna. Girdėjau, kad labai bijantys odontologų žmonės gali rinktis ir sedaciją – galimybę tvarkyti dantis, kai paciento komfortui ir ramybei sukurti naudojami medikamentai, dėl kurių jis atsipalaiduoja ir nejaučia baimės. Iš tiesų, kartais atrodo, kad atėjusi pas odontologą pailsėsiu – tai tarsi atokvėpio valandėlė: guli, nei tau kalbėtis, nei dirbti, tiesiog atsipalaiduoji ir ilsiesi.
– Iš jūsų pasakojimų apsilankymas pas odontologą skamba kaip poilsis, nors kartais kai kurie to labai bijo. Kaip jūs pati renkatės odontologą ar odontologę? Kokios savybės svarbiausios?
– Be abejo, tai turi būti puikus specialistas, savo srities profesionalas. Gerai, kai gydytojas žino tavo problemas, tad specialisto stengiuosi nekeisti. Aš, žinoma, atkreipiu dėmesį, kad būtų gera atmosfera, sutaptų biolaukai – vis dėlto dantų taisymas yra labai intymus momentas. Turi būti visapusiškas komfortas. Svarbu ir specialistas, prižiūrintis tavo dantis, ir klinika, ir įranga.
Apie CLINIC|DPC, kur lankausi, atsiliepiu tik geriausiai, todėl ten ir grįžtu, čia dantis gydo ir abiem mano vaikams – Elijui ir Jokūbui.
Viskas prasideda nuo pasitikimo. Atmosfera puiki, jauti ramybę, pasitikėjimą. Faktorių, kad grįžtum – daug. Lankausi klinikoje jau daug metų, nuo jos atsidarymo Klaipėdoje, kai tik prireikia. Žinau, kad dirbdama kitame mieste, jei netikėtai prireiktų kreiptis į odontologą, galėčiau kreiptis į šios klinikos specialistus dešimtyje kitų Lietuvos miestų.
– Ar praeityje yra tekę susidurti su prastais specialistais?
– Galbūt mokyklos laikais, kai reikėdavo ateiti tikrintis profilaktiškai. Prisimenu, kad dantis tvarkydavo ir ilgai, ir tikrai skausmingai.
Pamenu, jog reikėdavo nepamiršti, kaip kvėpuoti, kad neaprasotų veidrodėlis – net panika apimdavo. Juk baisu – ateini ir galvoji, ar mokėsi kvėpuoti. Ne taip pasakytas žodis su pykčio gaidele ar nepasitenkinimu palieka pėdsaką ir atsiranda įtampa.
– Ar jums yra tekę susidurti su rimtesnėmis dantų sveikatos problemomis?
– Ne. Aš periodiškai tikrinuosi dantis, neapleidžiu taip, kad iškiltų kokia didžiulė problema. Žinoma, tenka dantis ir plombuoti, ir burnos higieną atlikti. Kaip tik prieš porą dienų lankiausi pas odontologą. Faktas, rūpinuosi savo fizine ir dvasine sveikata, o dantys – ne išimtis.
– Kokia yra jūsų dantų priežiūros rutina? Kokias priemones naudojate?
– Šiaip nieko stebuklingo neturiu, bet gal prieš kokius dvidešimt metų pirmą kartą pas draugę pamačiau liežuvio valiklį. Man tuomet buvo keista – kažkokį gelžgalį kiša į burną vakarais ir rytais. Bet kai ir aš šį daiktą gavau dovanų, nuo to laiko tai tapo nepakeičiamu burnos higienos įrankiu – jis visada yra mano kelioniniame krepšelyje, namie – taip pat. Ryte atsibudusiai man itin svarbu nuo liežuvio nusivalyti apnašas, nes per naktį ant jo susikaupia toksinai. Taip pat naudoju tarpdančių siūlą. Kai renkuosi dantų pastą, į visas balinamąsias priemones žiūriu atsargiai, nes jos kenkia dantims. Aš tiesiog ateinu į kliniką ir man pasiūlo ir dantų pastą, ir šepetėlį, ir siūlą tarpdančiams – viską, ko man tuo metu reikia.
Anksčiau, būdavo, patingėdavau vakarais su tuo siūlu tarpdančius valyti, bet dabar suprantu, kad taip dantys išvalomi daug kruopščiau. Juk gedimai ir prasideda nuo tokių dalykų. Jei apleisi, tuomet turėsi daugiau problemų.
Privalome prižiūrėti save, o dantys – ne drabužis: neišmesi, kai nusidėvi. Ką turi, tą turi branginti, saugoti ir rūpintis. Dantys – svarbūs kiekvienam iš mūsų, juk šypsena – mūsų vizitinė kortelė. Išorinis grožis – sveikatos liudijimas, tai žinia apie sveikatą, kurią siunčiame kitiems žmonėms. Vidinis grožis – gera savijauta ir laimės pojūtis. O juk svarbu ir tai, ir tai – visuma.
