Intensyviai sportuojant pakyla kraujo spaudimas. Taip kūnas prisitaiko prie jam skirto krūvio ir maitina raumenis deguonimi. Tačiau mokslininkai jau seniai pastebėjo, kad po geros treniruotės kraujo spaudimas nukrenta iki žemesnio lygio, nei buvo prieš pradedant sportuoti. Su sportu susijusi hipotonija (žemas kraujo spaudimas) nėra blogas dalykas. Greičiau jau priešingai – tai parodo, kad širdis buvo pamankštinta.
Sportuojant išsiskiria azoto monoksidas, kuris ir praplečia kraujagysles, leisdamas kraujui pasiekti aktyvius raumenis. Naujas tyrimas rodo, kad po treniruotės azoto monoksidas virsta nitratais. Ilgus metus buvo manoma, kad natūraliai kūne susidarantys nitratai neturi jokios paskirties. Jie patenka į seilių liaukas ir taip išsiskiria burnoje. Tačiau šis naujas tyrimas rodo, kad tie nitratai mums gali būti naudingi.
Burnoje gyvenančios bakterijos naudoja šiuos nitratus ir juos verčia nitritais, kurie nuryti su seilėmis vėliau vėl gali būti panaudoti azoto monoksido gamybai. Kaip jau minėta, azoto monoksidas yra labai svarbus kraujagyslių prisitaikyme prie fizinio krūvio. Tai padeda palaikyti sveiką kraujo spaudimą ir kraujagyslių sveikatą. Tačiau šiame procese dalyvauja burnos bakterijos, kurias nemaža dalis žmonių aktyviai naikina kasdien.
Mokslininkai 23 sveikus suaugusiuosius pastatė ant bėgimo takelių. Kiekvienas iš jų turėjo bėgti du kartus po 30 minučių, tačiau šios treniruotės buvo atskirtos pakankamai nemažu laiko tarpu. Dalyviai galėjo gerti vandenį, tačiau kiti gėrimai ir maistas nebuvo leidžiamas. Vėliau mokslininkai dvi valandas juos stebėjo. Po treniruotės praėjus 30, 60 ir 90 minučių dalyviai turėjo išsiskalauti burną – kai kuriems teko placebas (mėtų skonio vanduo), kitiems – antibakterinis burnos skalavimo skystis.
Tyrimas parodė, kad tie, kurie burnas skalavo vandeniu, pasižymėjo žemesniu kraujo spaudimu. Po valandos kontrolinės (placebo) grupės dalyvių kraujo spaudimas vidutiniškai buvo žemesnis 5,2 mmHg. O burnos skalavimo skystį vartojusių žmonių kraujo spaudimas sumažėjo tik 2 mmHg. Ir mokslininkų tai nestebina – bakterijų gaminami nitritai padeda susidaryti azoto monoksidui, kuris yra svarbus kraujagyslių pralaidumo reguliavime. Pašalinus dalį bakterijų, šis efektas yra ženkliai sumažinamas.
Craig Cutler, vienas iš tyrimo autorių, apibūdino tolimesnius žingsnius: „Dabar mes tirsime mankštos poveikį burnos bakterijoms. Taip pat domėsimės, kokios bakterijos gyvena širdies ir kraujagyslių rizikos grupėje esančių žmonių burnose. Šios žinios mums padės kada nors efektyviau gydyti hipertenziją (aukštą kraujo spaudimą)“.
Ši informacija svarbi ir jums. Dažnai sportuodami žmonės kvėpuoja pro burną, kas gali palikti nemalonų skonį. Jo nereikėtų nuplauti antibakteriniu skysčiu. Apskritai, antibakterines priemones reikėtų naudoti rečiau – kūno mikroflora yra svarbi organizmo sveikatai.
