E. Sipavičius – didelis aktyvaus laisvalaikio mėgėjas. Jėgos aitvarai, slidinėjimas, „enduro“ motociklai, įvairios sporto rūšys – ko tik nėra išbandęs jaunatviškai atrodantis 61-erių dainininkas.
„Nuo vaikystės sportuodavau – išbandžiau ne vieną sporto šaką, bet neužsikabinau. Suaugęs pradėjau ieškoti mėgstamų laisvalaikio užsiėmimų. Vasarodavome prie Platelių ežero, tad turėjau visas sąlygas užsiminėti burlenčių sportu. Vėliau „užsikabinau“ už jėgos aitvarų. Kalnų slidės gyvenime atsirado, kai būdamas dvidešimties per televiziją pamačiau žiemos sporto varžybas ir, galima sakyti, pamečiau dėlto galvą. (Juokiasi) Prisimenu, kaip pirkdavau medines „Šatrijos“ slides. Konstruodavau apkaustus kojoms ir išbandydavau ant posūkių – kelias slides netgi sulaužiau atsitrenkęs į medžius. Važinėjome slidinėti ir į Kaukazą, ir į Karpatus. Kai atsidarė sienos, prasidėjo Čekija, Slovakija, Austrija, Italija“, – pasakoja iki dabar slidžių į šalį nenumetęs E.Sipavičius.
Aktyvioms atostogoms dainininkas ruošiasi iš anksto. „Pora kartų per savaitę einu į sporto salę siekdamas prie didesnių krūvių pripratinti organizmą, atlieku kardiotreniruotę, tempimo pratimus. Iki žiemos likus keliems mėnesiams pradedu daryti specialius pratimus kojoms, kelio sąnariams, kurie labiausiai kenčia“, – pasakoja E.Sipavičius, nenorėdamas sąnarių sudėvėti anksčiau laiko.
Atlikėjas džiaugiasi, kad sekasi išvengti rimtų traumų arba sužeidimų. „Gal todėl, kad sąmoningai ruošiuosi sezonui, ypač slidinėjimo, kai kojoms tenka didžiuliai krūviai. Nors ir nesileidžiame nuo kalno sportiniu režimu ir rezultatų nesivaikau, vis dėlto dideli krūviai tenka toms raumenų grupėms, kurių intensyviai neapkrauni vaikščiodamas arba bėgiodamas“, – pasakoja žinomas kaunietis.
Atgaiva smegenims
Aktyvus laisvalaikio praleidimas, kaip įsitikino, padeda sustiprinti ir psichinę sveikatą. „Tai – atgaiva smegenims. Visiems patarčiau atrasti kokį nors sportą, kuris absoliučiai traukia ir iškrauna smegenis. Grįžtu iš kalnų ar vandens ir kurį laiką net kalbėti negaliu, smegenys tarsi vėjo išpūstos. Ten adrenalinas ir skrydžio pojūtis – nepakartojami“, – įspūdžiais dalijasi E.Sipavičius.
Pasak jo, jeigu žmonės šiek tiek daugiau laiko praleistų bent pasivaikščiodami, o ne sėdėdami prie televizoriaus, tauta būtų žymiai sveikesnė.
„Spartiečių šūkis „Sveikame kūne – sveika siela“ yra teisingas. Jeigu tik padarau pauzę, žiūrėk, ir nugarą paskausta, ir pečiai linksta, ir norisi išsidrėbti, suglebti kėdėje. O kai sportuoji, esi tiesesnis, nesikūprini, dingsta visi skausmai. Kuomet esi geros sportinės formos, mažiau niūrių minčių lenda į galvą. Myliu pasaulį ir mane supančius žmones, man gera gyventi, matyti tokią nuostabią gamtą, matyti gražėjantį miestą, kas mane džiugina ir suteikia daug laimės. Tuomet ir pačiam nesinori „sugriūti“ ar kiurksoti ant fotelio“, – pasakoja dainininkas.
Važinėjo motociklu
E.Sipavičius turi ir dar vieną pomėgį važinėti motociklais. Tiesa, buvo patekęs į avariją, tad jam reikia laiko atsigauti psichologiškai. „Motociklu nebevažiuosiu į gatves, nebent į miškus ir laukus. Supratau, kad važinėdamas gatvėje visiškai nieko negali įtakoti. Kad važiuotum ir labai atsargiai, bet jei į kelią iššoks užsižiopsojęs vairuotojas, pasekmės gali būti itin skaudžios. Kai vairuoji motociklą, priklausai nuo kitų žmonių dėmesingumo, o jie pas mus važiuoja labai neatidžiai. Kaip pats važinėjęs motociklu labai seku veidrodėliuose ir matau iš tolo atvažiuojantį motociklistą. Juk kiek avarijų, kai motociklistą numuša, nutrenkia, užmuša, o dažniausiai kaltas būna ne jis“, – sako E.Sipavičius.
Ar toks aktyvus gyvenimo būdas vyresniame amžiuje daro įtaką sveikatai ir kaip, kalbiname Lietuvos bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų asociacijos prezidentą prof. Julių Kalibatą:
- Profesoriau, ar sąnariai turi galiojimo laiką?
- Visos organizmo sistemos, ne išimtis ir sąnariai, turi galiojimo laiką. Fiziologai buvo atlikę bandymą, kad „klajokliniu“ nervu arba nervus vagus, kuris yra vienas stambiausių mūsų sistemoje, einantys elektros impulsai pamažu gesta ir per šimtą penkiasdešimt metų turi visiškai užgesti. Netgi buvo juokaujama, kad žmogaus organizmas užprogramuotas šimtui penkiasdešimt metų. Bet, deja, kai kurios sistemos atsisako greičiau. Kiekviena sistema, kaip ir bet koks organizmas ar mechaninė struktūra, turi savo galiojimo terminą, nežiūrint to, kad kai kurie audiniai atsistato, kai kurie – ne. Bet senėjimo procesas vyksta ir jeigu jo nebūtų, tikriausiai gyventume tūkstančius metų.
- Tad kaip rasti sporte aukso viduriuką, kad sau padėtume, o ne pakenktume?
- Sportas turi būti saikingas. Vienas dalykas – šachmatai ir šaškės. Žaiskite! Jums bus šimtas metų ir tikrai niekas nepakenks. Smegenys – viena iš tų sistemų, kurios kuo labiau apkrautos ir daugiau dirba, tuo ilgiau išlieka gyvybingos. O kitos sistemos, kuo jos daugiau apkraunamos, tuo greičiau susidėvi.
Profesionalus sportas tikrai kenkia sąnariams. Didžiuliai krūviai atsilieps sveikatai sulaukus brandaus amžiaus, ypač senatvės. O lengva mankšta visai kas kita. Kada sportuojama savo malonumui, kada nėra didelės perkrovos sąnariams, raumenims, sausgyslėms – sveika, padidina ir endorfinų skaičių, ir nuotaiką pagerina. Bet kuomet sportuojantis žmogus jaučiasi nuvargęs ir jam skauda sąnarius, rodo, kad jau buvo perkrovimas, kuris anksčiau vėliau atsiliepia sveikatai – greičiau susidėvi kremzlinis ir kaulinis audinys.
- Kokios sporto šakos nepatinka mūsų sąnariams?
- Sunkumų kilnojimas, šuoliai į tolį, gimnastika, ilgų distancijų bėgimai – peilis sąnariams, taip pat – stuburui. Anksčiau vėliau reikės keisti ir klubo sąnarius. Juk neveltui buvusiai pirmai pasaulio raketei – anglų tenisininkui Andy Murray reikėjo keisti klubo sąnarį. Mūsų sąnariai evoliucijos eigoje nebuvo sutverti tokiems milžiniškiems krūviams. Jeigu vilkas gali nubėgti šešiasdešimt kilometrų ir jam nieko, žmogus tam nesutvertas. Labai svarbu išlikti fiziškai aktyviems. Lengvas pasivaikščiojimas – sveikatai į naudą. Vaikščiokite kas dieną pusę valandos, siūloma nueiti ir penkis, ir daugiau kilometrų. Lengvas bėgiojimas ristele, mankšta – irgi neprošal.
LSMU Reabilitacijos klinikos vadovo prof. Raimondo Kubiliaus nuomone, reguliarus kasdienis fizinis aktyvumas pasižymi teigiamu poveikiu kone 55 įvairiems susirgimams bei sindromams tiek pirminėje, tiek antrinėje ligų prevencijoje. Fizinio aktyvumo rūšies pasirinkimą lemia žmogaus pomėgiai, mėgstama sporto šaka, fizinė būklė, neretai ir gyvenamosios aplinkybės. „Pastaruoju metu stebime, kaip ilgalaikio fizinio aktyvumo rekomendacijos, anksčiau vertintos su didele atsarga, suvis didesniu moksliniu įrodymo lygmeniu skverbiasi į lėtinių ligų, pvz., plautinės hipertenzijos gydymo gaires. Kita vertus, turime suprasti, kad ilgalaikis fizinis aktyvumas yra kaip vaistas, neabejotinai aktyviai gyvenantiems pridedantis papildomų gyvenimo metų“, – pažymi gydytojas.
Gydytojo rekomendacijos:
a) treniravimo rūšis. Aerobiniai pratimai (intensyvus vaikščiojimas, bėgimas ristele, važiavimas dviračiu, plaukimas baseine ir kt.) yra palankiausia kone visoms, o ypač sergantiesiems ŠKL ar jų atitolinimui;
b) intensyvumas. Teigiamas sportavimo poveikis pirmiausia stebimas, jeigu sportavimo metu 30-40 proc. lyginant su ramybe, padidėja pulsas ir jį išlaikome vykstančios sesijos metu. Anksčiau vyrautą požiūrį, kad bet koks intensyvumas geriau nei jokio keičia, kad vidutinis – didesnis intensyvumas geriau nei lengvas;
c) trukmė. Bent 30 min. kas dieną, ar 300 min per savaitę;
d) dažnis. Bent 5 kartus per savaitę.
Žinoma, fizinis aktyvumas turi teikti malonumą, ir jeigu jis ribojamas dėl tam tikrų judamojo atramos aparato patologijos, turėtume rinktis kitas šiai sistemai draugiškas fizinio aktyvumo formas. Taip pat labai svarbu pabrėžti, kad fizinis aktyvumas yra saugus, o sportuojantiesiems šiltuoju metų laiku, arba gausiai prakaituojant būtina pasirinkti maisto medžiagas, praturtintais mūsų organizmui svarbiais kalio, magnio mikroelementais bei užtikrinti adekvatų skysčių suvartojimą.
