Ką gali žmogus atsakyt? Užtat mūsų kaime bulbės krepšiuose jau sumėtytos, kapliai nugaroj, įtampa nuslūgus. Ramiai sau bulbikes verdam prie kastinio, užtenk tų emocijų.
Taigis kai jau turim šviežių bulbių, reik daryt rudeninę talką. Pagal senovinį metodą penkias dienas vos atsikėlus kąsti po žalios bulvės kąsnį kasdien vis didinant po kąsnį, po pusvalandžio vandens stiklinę išgerti. Paskiau penkių dienų pertraukėlė ir vėl kąsnius pakartot. Praeis skrandžiai ir rūgštys, pilvai ir venos susitrauks, nuodų sumažės, įtampa praeis, bus tikra žarnyno talka.
Šit viens pikts žmogus mūsų arbatą „Devyni vyrai“ mugėj čiupinėja. Sako – kodėl devyni vyrai, juk aš viens tesu. Sakau – o mes ir „Devynias motriškas“ turim. „Tai kam man devynios, jei su viena nesusitvarkau?“ Taigi, kantriai atsakau, juk ir slibinas devynias galvas turėjo. Šmaukšt vieną koks mažas šmikis – o dar tau liko aštuonios, ir tegu papučia tas šmikis slibinui į pauodegį.
Taip žmogus ir vargsti aiškindamas.
Vargas ir su ta smulkiažiede óžkarože. Kirtis ant pirmos o. Ne ant a ir ne ant rožės. Ne gaurometis ir ne Ivančajus. Pirmoji yr Epilobium parviflorum, antrasis – Chamerion angustifolium. Smarkus susidomėjimas yr dabar abiem, nors yra tų ožkarožių ir kalninių, ir plaukuotojų, ir pelkinės, rožinės, tamsialapės. Ieško tie kartais pikti vyrai su moteriškomis kirtimais vaikštinėdami, pūkų žvalgydamiesi. Tuos du augalus tik išskyrė, ditirambus prostatai išdainavo. Kitas pamiršom. Provizorius Edvardas Kazlauskis išsamiai tai aprašė, paskaitykit, ten didelių ditirambų niekam nėr.
O iš kitos varpinės galim paskambinti, kad iš tikrųjų Dievulis davė vyrams tuos rožinius augalus prostatai gerinti, kai kuriems jau nuo vieno puodelio, sakosi, ima gerėti.
Kai kur prirašyta ir prišnekėta, kad šių augalų poveikis toks didelis, kad tiesiog žaibiškai sutvarko prostatos negalavimus, kad jie padės ir sergant šlapimo pūslės, inkstų vėžiu, net ir moterims.
Blogiau tikrai nebus, jei gersit tos arbatos – tiek ožkarožių, tiek gauromečių. Juolab jei bundelių, batonų su cukrais nevalgysit, sūdyto lašinio su cebulėm nebijosit (be degtinėlės). Dar poniabudę su kokiom voveruškom radę sulapnosit, čagos puodelį užsitaisysit, pažvejot dažniau išeisit, pikts nebebūsit – tai su garantija virsit devyngalviais slibinais energingais.
Giedrės ir Lino Bružų žolelių ūkis „Žolelės. Viršūnėlės ir šaknelės“
