Tyrimai siejo žarnyno bakterijas su imunitetu, odos būkle, dirgliosios žarnos sindromu ir netgi autizmu. Didžiausia gerųjų bakterijų koncentracija ir yra žarnyne. Tad kokiais atvejais jas reikėtų vartoti papildomai ir nuo kokių negalavimų jos padeda?
Vaistai, vaistai
Pirmoji ir svarbiausia priežastis gerųjų bakterijų vartojimui – antibiotikai. Jei vartojate antibiotikus ar dėl lėtinių susirgimų turite juos vartoti net kelis kart per metus, jūsų organizme tikrai trūksta gerųjų bakterijų. Dėl to veikiausiai jaučiate silpnumą, pykinimą, gelsta dantys. Visa tai – dažnai pasireiškiantys antibiotikų pašaliniai poveikiai.
Antibiotikai sukurti gydyti bakterijų infekcijas organizme. Tačiau jie neskiria gerųjų ir blogųjų bakterijų žarnyne, taigi, naikina jas visas. Pradėjus papildomai vartoti gerąsias bakterijas nemalonūs pojūčiai turėtų išnykti.
Dieta ar bakterijos?
Viršsvoris. Mūsų svorį bei gerą savijautą dažnai lemia mityba. Taip pat nuo jos priklauso ir gerųjų bakterijų kiekis organizme. Uždaras ratas: kai maitinamės ne pačiais sveikiausiais produktais, imame priaugti svorio, nuo prastos mitybos pradeda trūkti gerųjų bakterijų, o jų disbalansas irgi skatina tukimą.
Gerųjų ir blogųjų baterijų balansą trikdo ir kofeinas, perdirbti maisto produktai, perdirbti angliavandeniai, maisto produktai su dirbtiniais saldikliais ar net paukštiena su antibiotikais. Todėl norint sumažinti svorį, pirmiausia reiktų ne tik pakeisti mitybą, bet ir pradėti vartoti gerąsias bakterijas. Kai organizme atsistatys jų kiekis, laikantis tinkamų mitybos principų svoris taip pat greičiau susireguliuos.
Gali lemti depresiją
„Man nieko nesinori ir nuolat kamuoja bloga nuotaika“, – jei taip jaučiatės, priežastis taip pat gali būti gerųjų bakterijų trūkumas. Esant bakteriniam disbalansui paprasčiausiai streikuoja nervai. Optimalus bakterijų balansas būtinas, kad gerai funkcionuotų enterinė nervų sistema. Ši nervų sistema dar vadinama antrosiomis smegenimis ir yra žarnyne. Sistema gamina chemines medžiagas, kurios veikia mūsų nuotaiką. Todėl esant neužtektinai gerųjų bakterijų, cheminių medžiagų gamyba taip pat sutrinka.
Mokslininkų teigimu net 95 proc. serotonino pagaminama žarnyne. Seratoninas – vienas iš laimės hormonų, būtinas geros nuotaikos ir pozityvumo palaikymui. Sutrikus seratonino gamybai gresia netgi depresija. O gamybą paskatinti gali būtent gerosios bakterijos!
Kaupiasi dujos?
Probiotikai ypač svarbūs tada, kai žmogus serga žarnyno ligomis, netoleruoja gliuteno ar laktozės. Po apsinuodijimo ar sergant žarnyno ligomis būtinai rekomenduojama suvartoti gerųjų bakterijų kursą. Taip atstatoma žarnyno mikroflora ir padedama iš organizmo pasišalinti toksinams ir kitoms nereikalingoms medžiagoms.
Kaip jau rašėme lrytas.lt, igalaikę žarnyno ligą dažniausiai rodo vidurių pūtimas. Jei nesate tikri, ar problema rimta, o vizito pas gydytoją gali tekti palaukti, verta pamėginti suvalgyti gerųjų bakterijų turinčių produktų: natūralaus jogurto, rūgpienio.
Mažieji mūsų kariai
Dažnai sergate? Problema ir vėl gali slypėti bakterijose. Gerosios bakterijos – lyg organizmo sargybiniai. Jeigu jų pradeda trūkti, greitai tai pajuntame. Nesaugomas silpsta mūsų imunitetas, sutrinka virškinimo sistema, gali atsirasti alergija maistui. Taip pat vėl sustiprėja turimos lėtinės ligos, organizmas prasčiau įsisavina gerąsias medžiagas.
Vitaminai bei mineralai, ypač gaunami iš maisto, iš dalies įsisavinami būtent gerųjų bakterijų veikimo dėka. Be to, į organizmą patekus virusui, probiotikai tankiai nusėda ant žarnyno sienelių, nepalikdami vietos įsitvirtinti ligą sukeliantiems mikroorganizmams. Taigi, jų įtaka imunitetui išties didelė.
Apie vartojamų probiotikų kiekį bei individualias rekomendacijas verta pasitarti ir su savo gydytoju. Svarbiausia – žinoti, kiek daug priklauso nuo šių mažyčių organizmo gyventojų.
