Tikriausiai esate patyrę euforiją po sporto treniruotės. Jos priežastis – padidėjęs endorfinų lygis organizme.
Endorfinų lygis kiekvieno žmogaus kūne skiriasi. Asmenys, kurių endorfinų lygis žemesnis, labiau linkę sirgti depresija bei fibromialgija.
Kas yra endorfinai?
Endorfinai yra cheminės medžiagos, kurios gaminasi žmogaus kūne ir malšina stresą bei skausmą. Jie veikia panašiai kaip opioidų klasės vaistai.
Opioidai malšina skausmą ir dėl jų galima pajausti euforiją. Kartais jie skiriami trumpalaikiam vartojimui po operacijos arba skausmo malšinimui.
Devintajame dešimtmetyje mokslininkai tyrė, kaip ir kodėl opioidai veikia. Jie nustatė, kad organizme yra specialių receptorių, kurie jungiasi prie opioidų, idant užblokuotų skausmo signalus.
Tuomet mokslininkai suprato, kad kai kurios organizme veikiančios cheminės medžiagos veikia panašiai kaip natūralūs opioidiniai vaistai ir jungiasi prie tų pačių receptorių. Šios cheminės medžiagos buvo endorfinai.
Endorfinų pavadinimas kilęs iš žodžio „endogeninis“, kuris reiškia „iš kūno“ ir „morfino“; pastarasis skirtas skausmo malšinimui ir yra opiodinės kilmės.
Štai keletas opioidinių vaistų:
- oksikodonas
- hidrokodonas
- kodeinas
- morfinas
- fentanilis
Kai kurie nelegalūs narkotikai, tokie kaip heroinas – taip pat opioidai. Tiek legalūs, tiek nelegalūs opioidiniai preparatai kelia didelę priklausomybės, perdozavimo ir mirties riziką.
Pasak Nacionalinio piktnaudžiavimo narkotikais instituto, 90 žmonių kasdien Jungtinėse valstijose miršta dėl opioidų perdozavimo. Daugelis šių mirčių yra perdozavimo ar netinkamų opioidų receptų rezultatas.
Piknaudžiavimas opioidais ir perdozavimas tapo rimta problema, todėl Nacionalinis visuomenės sveikatos institutas paskelbė, kad tai itin opus klausimas. Medicinos ekspertai dabar ieško saugaus ir efektyvaus būdo skausmui malšinti be opioidų.
Endorfinai veikia panašiai kaip opioidiniai skausmą malšinantys vaistai, tačiau endorfinų vartojimo pasekmės ne tokios skaudžios, nes jie nekelia priklausomybės ir perdozavimo pavojų.
Reguliari mankšta
Nustatyta, kad reguliari mankšta padeda kovoti su nerimu ir depresija dėl endorfinų, kurie gaminasi po sporto.
Ilgą laiką mokslininkai įtarė, kad endorfinai po fizinės veiklos kelia euforiją. Vis dėlto endorfinų tyrimai buvo neįmanomi iki 2008 metų, dėl technologijų stokos.
Mokslininkai, naudodami pozitronų emisijos tomografiją (PET), patikrino sportininkų smegenis prieš ir po treniruotės. Jie nustatė endorfinų išsiskyrimo padidėjimą po sporto.
Sportas pakelia nuotaiką ir endorfinų lygį. Kai kurie mokslininkai reguliarų mankštinimąsi apibūdina kaip vaistą švelninti depresijos ir nerimo simptomams.
Mankšta gali būti derinama su vaistais, terapija. Anot vieno tyrimo, sportas gali pagerinti kai kuriuos depresijos simptomus, panašiai kaip antidepresantai.
Nesavanaudiška veikla
Savanoriška veikla, labdara, pagalba kitiems gali padėti žmogui gerai jaustis. Nacionalinio sveikatos instituto mokslininkai nustatė, kad žmonių, kurie aukoja pinigus, smegenyse aktyvuojasi centrai, atsakingi už malonumo jausmą. Tokia veikla gali padidinti endorfinų lygį organizme.
Joga ir meditacija
Meditacija ir joga sukelia stresą malšinantį ir atpalaiduojantį efektą. Tai iš dalies lemia padidėjęs endorfinų kiekis.
Kai kurie tyrėjai tvirtina, kad joga ir meditacija gali sumažinti stresą ir pakelti endorfinų lygį.
Aštrus maistas
Žmonės, kurie mėgaujasi aštriu maistu, pastebi, kad šis gerina nuotaiką.
Mokslininkai tvirtina, kad aštriuose pipiruose esančios medžiagos, kurios kelia nemalonų pojūtį burnoje jų suvalgius, taip pat pakelia ir endorfinų lygį.
Juodasis šokoladas
2013 m. moksliniai tyrimai rodo, kad tamsusis šokoladas gali paskatinti endorfinų kiekio kilimą. Kakavos milteliuose ir šokolado sudėtyje esti cheminių medžiagų, vadinamų flavonoidais, kurie naudingi smegenims. Vis dėlto reikėtų rinktis šokoladą, kuriame didelis kakavos ir mažas cukraus bei riebalų kiekis.
Žmonės, kurie nori padidinti endorfinų kiekį organizme, turėtų ieškoti šokolodo, kurį sudaro bent 70 proc. kakavos ir valgyti jį saikingai dėl didelio kalorijų ir riebalų kiekio.
Juokas
Daugybė tyrimų rodo, kad juokas turi daug privalumų ir juose teigiama, kad juokas padidina endorfinų kiekį organizme.
Žemas endorfinų lygis ir sveikatos būklė
Kai endorfinų lygis per žemas, jis neigiamai veikia žmogaus sveikatą. Tyrimai apie ryšį tarp endorfinų ir sveikatos būklės dar tebevyksta.
Kai kurie stebėjimai parodė ryšį tarp sveikatos problemų ir žemo endorfinų lygio organizme:
Depresija
Kai žmogaus organizme endorfinų lygis žemas, asmuo turi didesnę tikimybę susirgti depresija.
Fibromialgija
Bendri fibromialgijos simptomai:
- ilgalaikis skausmas visame kūne
- jautrios vietos, kurias liečiant skauda
- raumenų sustingimas
- nuovargis ir energijos nebuvimas
- miego problemos
Žmonės, turintys fibromialgiją, gali turėti mažesnį nei įprasta endorfino kiekį organizme. Vienas tyrimas parodė, kad fibromialgija sergantys žmonės turėjo mažesnį endorfinų kiekį organizme.
Kitas tyrimas parodė, kad endorfinų padidėjimas organizme buvo siejamas su sumažėjusiu skausmu žmonėms, sergantiems fibromialgija.
Asmenims, sergantiems fibromialgija, rekomenduojama reguliariai sportuoti, užsiimti joga, siekiant padidinti endorfinų lygį. Jiems taip pat gali būti skiriami vaistai, padedantys sumažinti ligos simptomus.
Lėtiniai galvos skausmai
Viena iš galimų galvos skausmo priežasčių – mažas endorfinų lygis organizme. Anot mokslininkų, endorfinų disbalansas, dėl kurio kyla depresija, taip pat yra lėtinių galvos skausmų priežastis.
Mokslas vis dar pateikia naujų žinių apie endorfinus – tyrėjai tęsia studijas apie tai, kaip ši cheminė medžiaga veikia bendrą žmogaus sveikatą.
Žmonės, kenčiantys dėl depresijos, fibromaglijos ar lėtinio galvos skausmo, turėtų pasikalbėti su gydytojais, kad jie patartų, kokiais būdais padidinti endorfinų kiekį jų organizme.
Nors endorfinai negarantuoja geros sveikatos, jų lygį organizme bandyti pakelti verta, nes dėl jų gerėja nuotaika.
Reguliarus sportas, stresą mažinančios veiklos gali žmogaus gyvenimą padaryti sveikesnį ir laimingesnį.
Endorfinų sukeliama euforija gali padėti neatsisakyti tokių gerų įpročių kaip reguliari fizinė veikla.
Parengta pagal medicalnewstoday.com