Laikas, kai augo V.Šileika, daugeliui – tarsi tolimos istorinės akimirkos, apie kurias galima skaityti vadovėliuose ar žiūrėti dokumentiniuose filmuose.
Tačiau šio vyro protas absoliučiai šviesus ir jis gerai prisimena savo gyvenimą nuo pat mažens.
Liepos 31-ąją senoliui sukako 109-eri. Ta proga savo namuose jis sulaukė būrio svečių. V.Šileiką sveikino Kauno miesto savivaldybės atstovai, žinomi miestiečiai. Darželinukai senoliui surengė koncertą.
Gyvenimu senolis nesiskundžia
Vincas gyvena vienas, savo rankomis statytame name Dainavos mikrorajone. Jis augo 8 vaikų šeimoje, tačiau pergyveno juos visus: broliai ir seserys mirė sulaukę maždaug septyniasdešimties ar aštuoniasdešimties metų. Jis ir pats atrodo panašaus amžiaus.
„Kas dabar šiam žmogui duos 109 metus? Niekas nepasakytų! Visi, nežinantys jo tikrojo amžiaus, sako, kad ponui Vincui maždaug 80 metų!“ – juokėsi ilgaamžio kauniečio slaugytoja Benita.
Senolio žmona Antanina jau seniai mirusi, o vaikai ir anūkai išsibarstę po Naująją Zelandiją ir Jungtines Amerikos Valstijas. Tačiau senolis negraudina aplinkinių pasakojimais, kaip sunku gyventi vienam, priešingai, gyvenimą jis myli.
„Man padeda labai malonios moterys“, – šypsojosi Vincas.
Dėkingas dviem slaugytojoms
Jo minėtos moterys – tai slaugytojos Benita ir Loreta. Jos į Vinco namus ateina rytais ir išeina vakarais.
„Mes daug kalbamės, masažą, mankštą kartu padarome. Vincas sveikatos patarimus labai mėgsta, todėl kaskart pasakojame jam sveikos gyvensenos naujienas.
Pasišnekame ne tik apie kraujotaką ar virškinimą, bet net ir apie jogos kilimėlius. Senolis kiekvieną dieną laukia mūsų ateinant“, – sakė Benita.
Pasak slaugytojų, Vincas nevengia ir apie krepšinį pašnekėti. Nenuostabu, turint omenyje tai, kad jaunystėje jį mėgo ir žaidė. 1936-aisiais olimpinis čempionas Pranas Lubinas netgi buvo tapęs Vinco treneriu!
„Aukščiausias komandoje nebuvau, bet sekėsi“, – šypsojosi jubiliatas.
Suskaičiavo 19 profesijų
Nors vyras dabar dienas leidžia namuose, dar visai neseniai jis buvo gana judrus. Kitoje gatvės pusėje įsikūrusio lopšelio-darželio auklėtojos pasakojo, kad dar prieš porą metų matydavo Vincą sėdintį kiemelyje. Maždaug prieš dešimtmetį jis pats eidavo į kiemą, vaikščiodavo, rūpindavosi augalais.
Namų priežiūra, sveikata, krepšinis – visa tai Vinco pomėgiai. O tikroji profesija? Senolis jos nesureikšmina.
„Aš suskaičiavau 19 savo profesijų. Ir tai dar ne visos! Slėpiausi nuo kariuomenės. Važinėjau po įvairias Lietuvos vietas, kad manęs niekas nepavytų. Ilgiausiai – 6 metus – dirbau buhalteriu“, – prisiminė Vincas.
Tačiau darbas lieka darbu, o kaip asmeninis gyvenimas? Daug metų nugyvenęs drauge su žmona vyras vertina meilę ir artumą. Kalbėdamas apie moteris, sutiktas ankstyvoje jaunystėje, senolis lingavo galvą: daug, oi, daug jų buvo.
Kiek tame juoko, o kiek tiesos?
„Gražias moteris jis mėgsta prisiminti. Kai kažkas paklausė, ar buvo merginykas, atsakė: „Na, koks aš vyras, jeigu nebuvau?“ Mes giliau į jo širdį ir nelendame“, – žavėjosi slaugytoja Benita.
Vengė degtinės ir cigarečių
Visiems, išgirdusiems, kiek Vincui metų, maga sužinoti jo ilgaamžiškumo receptą. Slaugytoja Loreta pristatė ilgaamžio Vinco mitybos įpročius.
Gal būtent jie padėjo po tiek metų išlikti šviesaus proto?
„Neįtikėtina, bet gerbiamas Vincas atsimena visus metus, datas, jo nepaprasta atmintis. Gal ir dėl geros mitybos. Jis mėgsta įvairius grūdus, žuvį. Dievina lietuviškus pieno produktus: pieną, sūrius, varškę.
Mėsos nelabai nori, jeigu ir valgo, tai tik paukštieną. Visą gyvenimą maitinosi vištiena ir kalakutiena. Geria čiobrelių arbatą, kavos – ne“, – atskleidė slaugytoja.
Senolis mėgsta ir košę, kurią pats verda kiekvieną rytą. Net dabar, kai juda sunkiai, o po namus važinėja vežimėliu, košės virimas – jo kasdienis ritualas. Degtinės, kaip pabrėžia pats Vincas, niekada nemėgo. Ir kitais būdais savęs nenuodijo, nerūkė.
Ragino bendrauti ir mylėti
Ligoninėje per daugiau nei šimtą savo nugyventų metų vyras gulėjo tik kartą.
„Aš ir dabar dar sveikas! Svarbiausia – prižiūrėti save. Niekada negėriau ir negeriu degtinės, nerūkau. Propaguoju tikrą, sveiką gyvenimo būdą. Laikausi savo nuostatų.
Tiesa, jau kurį laiką neišeinu iš namų. Lauke kartais jau per šalta, vėjas. Labai atsižvelgiu į temperatūrą, žinau, kad žmogui geriausia gyventi esant 21 laipsniui šilumos.
O ką sako gydytojai? Daktarų yra visokių. Jie vis kalbina, pataria, kaip gyventi. Bet aš ne visada jais vadovaujuosi. Atsižvelgiu į savo sveikatą, savijautą“, – prisipažino Vincas.
Paslaptis, pasak jo, paprasta. Ilgaamžiškumui svarbiausia savidisciplina, įsiklausymas į kūno poreikius ir bendravimas su kitais. Be ryšio su kitais žmonėmis ir gyvenimas būtų kitoks.
„Ką reikia daryti, kad sulauktum tiek metų? Mylėti visus. Ir kad tave mylėtų. Mylėti kitą taip, kaip patį save“, – įsitikinęs Vincas.
Šimtamečių daugėja
„Sodros“ duomenimis, Kauno mieste ir rajone yra 45 žmonės, sulaukę per 100 metų (36 moterys ir 9 vyrai). Iš jų Kauno mieste – 38 gyventojai (29 moterys ir 9 vyrai). 2 iš jų sulaukę 109 metų (1 moteris ir 1 vyras).
Kauno rajone yra 7 moterys, sulaukusios per 100 metų.
