Esama nuomonių, kad savaiminio įdegio kremas kenkia labiau, mat jame yra daug cheminių medžiagų. Tuo tarpu saulė yra natūralus, odoje esančio melanino išsiskyrimą skatinantis šaltinis.
Dirbtinis įdegis laikomas visiškai saugia natūralaus įdegio alternatyva, deja, šis kosmetinis produktas vis dėlto turi nemenkų trūkumų. Savaiminio įdegio priemonėse dažnai pasitaiko kancerogenų, tokių kaip formaldehidas ir nitrozaminai, taip pat komponentų, sukeliančių alergiją, diabetą, nutukimą ir nevaisingumą.
Užpurškiamos ar užtepamos priemonės komponentai per odą patenka ir į kraują, o tai gali nulemti net DNR pažeidimus ir sukelti vėžį. Mokslinių tyrimų duomenimis, tokios priemonės kai kuriais atvejais sukelia astmą ir kitas panašias plaučių ligas.
Žinoma, saulės voniomis mėgautis derėtų atsakingai ir kontroliuoti laiką, kurį praleidžiate net saulės atokaitoje. Užtenka nesisaugant pabūti lauke netinkamu metu ir, gali būti, kad jau netrukus imsite jausti pirmuosius nudegimo simptomus. Kai kurie odos pažeidimai saulės spinduliais yra matomi kone iš karto. Vis dėlto, kitiems prireikia laiko, kartais net kelių dešimtmečių.
Pernelyg atkaklus siekis įdegti natūraliai taip pat gresia vėžiu. Be to, šis pomėgis sausina odą ir taip skatina raukšlių atsiradimą, bėgant metams formuojasi pigmentinės dėmės. Gali atsirasti keratozė – ikinavikinė odos liga, kuriai būdingi pavieniai ar dauginiai netaisyklingos formos suragėję odos židiniai. Paprastai jie būna pasidengę atsilupusius žvynus primenančiais dariniais.
Ypač rizikuoja tie, kurie naudojasi pigiais kosmetikos produktais ar reguliariai lankosi soliariumuose. Deja, kainos ir kokybės santykis paprastai pasitvirtina, o soliariumo lempomis spinduliuojama UV spindulių dozė yra daug labiau koncentruota nei gaunama natūraliai. Nereikia persistengti.
Dar viena liga, kurią gali paskatinti deginimasis saulėje – herpes virusas. Bene didžiausią įtaką šiai ligai paūmėti turi oro sąlygos. Kaitrios saulės ir dažnų maudynių bei vėjo derinys sukuria itin palankią terpę. Todėl neatsitiktinai daugeliui žmonių pūslelinė gerokai apkartina atostogas.
Apibendrinant, dėl šilumos suaktyvėja riebalinių liaukų veikla ir prakaitavimas. Dėl išskiriamo riebalų pertekliaus kemšasi poros, atsiranda uždegiminiai procesai, bėrimai, spuogai. Prakaite esančios druskos suardo odos hidrolipodinę plėvelę ir ji lieka neapsaugota nuo žalingų aplinkos veiksnių. Oda netenka drėgmės, ją tiesiogiai veikia saulės spinduliai.
Šiluma neigiamai veikia ir smulkių kapiliarų tinklą, tad kuperozė gali plėstis, didėti, atsirasti rožinės problemų. Dėl vėjo ir dulkių padidėja odos dirglumas, oda ima šerpetoti, parausta, jaučiamas tempimas. Vėjas, saulė ir dulkės neigiamai veikia lūpų odą, ši gali sutrūkinėti, suskilti lūpų kampučiai, atsirasti herpeso bėrimas. Taip pat skilinėja, įtrūksta padų oda. Veikiama UV spindulių oda įgauna fotosenėjimo požymių – ji sensta, atsiranda raukšlės, pigmentinės dėmės, mažėja odos stangrumas, o taip pat ant odos esančiuose apgamuose atsirasti onkologinės ligos.
Todėl vasarą reikėtų trumpinti buvimo laiką saulėje, nesikaitinti nuo 10 iki 16 valandos, soliariumų išvis vengti. Naudoti efektyvias apsaugines priemones nuo UVB ir UVA spindulių. Vasaros metu nesirinkti procedūrų su cheminiais šveitikliais, lazeriu.
