Kraujasiurbiai upiniai mašalai – agresyviai puola žmones ir gyvūnus, gali platinti įvairius patogenus. Būdingas intensyvus puolimas, kai vieną žmogų ar individą apninka šimtai kraujasiurbių. Šių vabzdžių seilėse yra skirtingų medžiagų, kurios žmogui sukelia išskirtinę reakciją į įkandimus (papulės, paraudimai įkandimo vietose, patinimai, padažnėjęs pulsas ir kvėpavimas, temperatūra). Jų įkandimai nėra skausmingi, nes mašalų seilėse yra ne tik medžiagų, išplečiančių paodžio kapiliarus, kad geriau tekėtų kraujas, bet ir nuskausminančių medžiagų. Visos šios medžiagos yra pakankamai toksiškos, vėlesnis jų poveikis sukelia negalavimą, vadinamą simuliotoksikoze bei simptomus: odos paburkimą, karščiavimą, širdies darbo, kraujo spaudimo sutrikimus ar net stiprią alerginę reakciją.
Kraujasiurbių upinių mašalų įkandimai sukelia ne tik nemalonius pojūčius, kurie trikdo darbą ar poilsį lauke, bet ir neigiamai veikia sveikatą. Dėl toksinių ir kitų medžiagų poveikio, įkandimo vieta patinsta, niežti, jaučiamas skausmas. Atsiradę pokyčiai odoje ilgai neišnyksta. Esant daugybiniams įkandimams gali atsirasti bendri organizmo negalavimai (hiperemija, vidaus organų uždegimas, pulso, temperatūros, kvėpavimo pakitimai). Be to, upiniai mašalai gali įšliaužti į nosį, akis, ausis, įskristi į burną. Kadangi skraido aplink galvą, dažniausiai nuo įkandimų nukenčia ausys, veidas, kaklas. Alerginių reakcijų pasireiškimas priklauso nuo žmogaus organizmo individualių savybių.
Kraujasiurbiai upiniai mašalai – specifiniai apvaliųjų kirmėlių – Onchocerca genties filiarijų platintojai. Gyvulių onchocerkozė paplitusi beveik visame pasaulyje, žmonių onchocerkozė – Afrikoje ir Centrinėje Amerikoje. Eksperimentais įrodyta, kad upiniai mašalai gali būti mechaniniai tuliaremijos ir Sibiro opos sukėlėjų platintojai.
Uodai
Uodų platinamos ligos (maliarija, arbovirusai, helmintai ir kt.) daugiau būdingos tropinio klimato šalims (geltonoji karštligė, denge karštligė, filiarijozės ir kt.), bet yra grupė ligų, paplitusių ir vidutinio klimato juostoje – maliarija, uodų platinami encefalitai. Uodų įkandimai skausmingi, sukelia niežulį, o alergiškiems žmonėms – įvairius odos patologinius simptomus.
Uodų lervos vystosi vandenyje, skraido tik suaugėliai. Oro temperatūra sąlygoja vystymosi trukmę. Vienoms rūšims būdinga viena generacija, kitoms – keletas. Kuo yra daugiau vandens telkinių ir kuo šiltesnė oro temperatūra, tuo uodų populiacija gausesnė. Uodų elgsena ir kitos biologinės savybės priklauso nuo jų rūšies.
Labiausiai Lietuvoje paplitę miško uodai: apie 98% žmogų puolantys uodai, priklauso Aedes genčiai. Šie kraujasiurbiai veisiasi laikinuose vandens telkiniuose: prūduose, pakelės grioviuose, kelmų duobėse, statinėse, kitose vandens talpose.
Smulkieji mašalai
Vakarais prieblandoje netoli drėgnų vietovių gali kąsti smulkieji mašalai (labai smulkūs, vos plika akimi matomi uodai).
Smulkiausi itin įkyrūs kraujasiubiai dvisparniai – smulkieji mašalai, kurių ilgis 1-2,5 mm. Paplitę visame pasaulyje.
Veisiasi stovinčiame vandenyje, drėgnoje miško paklotėje ar dirvoje. Nustatyta, kad didelė smulkiųjų mašalų įvairovė būdinga mišriam, lapuočių, pelkėtam lapuočių miškui ir aukštapelkėms. Kraujasiurbių rūšių patelėms būtinas kraujo siurbimas kiaušinių subrandinimui. Smulkieji mašalai žiemoja kiaušinio ir lervos stadijoje.
Įkandimai skausmingi, sukeliantys odos reakciją, niežulį. Iš jų išskirta daugiau nei 50 arbovirusų, kai kurie sukelia ligas, dažniausiai – gyvūnams.
Kinijoje viena smulkiųjų mašalų rūšis platina Japonišką encefalitą. Vakarų Sibire iš šių kraujasiurbių išskirtas tuliaremijos sukėlėjas, Amerikoje – arklių amerikietiško encefalomielito virusas, Pietų Amerikoje ir Afrikoje smulkieji mašalai yra žmonių filiariazes platintojai. Europoje tik Čekijoje iš Culicoides išskirtas Tahyna virusas.
Sparvos
Dauguma sparvų (aklių) yra šiltamėgiai ir šviesamėgiai vabzdžiai: patinai ir patelės maksimaliai aktyvūs karštomis ir saulėtomis dienomis. Tai labai judrūs, didesniąją laiko dalį praleidžiantys skraidydami ore ir ieškodami maisto bei drėgmės, nariuotakojai. Sparvos pradeda skraidyti ir pulti gyvulius esant ne žemesnei 15-16°C oro temperatūrai, o esant 19-20° C ir daugiau, skraidymas suintensyvėja. Ypatingai įkyriai puola karštu, tvankiu oru prieš lietų. Vėjas, šaltis ir lietus trukdo skraidymui. Akliai puola apsiniaukusiu oru ir netgi esant silpnam lietui.
Vidutinio klimato juostoje sparvos karštą vasaros dieną pradeda skraidyti 6-7 valandą ryto, 9 val. skraido masiškai ir nurimsta tik saulei leidžiantis. Tuo metu, kai patelės ieško maisto, patinai atokiai, pavieniui skraido miško aikštelėse, pievose.
Patinų burnos organai nepritaikyti odos pradūrimui, jie niekada nepuola gyvulių, o maitinasi augalų gėlių nektaru, saldžiomis vabzdžių išskyromis. Patelės, kaip ir patinai, laižo įvairių augalų sultis, bet šalia to yra būtinas ir stuburinių kraujo, kurio dėka vystosi kiaušiniai, siurbimas. Sparvos neturi prioritetinių šeimininkų, puola visus žinduolius, pirmiausiai tamsiaspalvius.
Gamtoje sparvoms retai pasiseka per vieną ataką pakankamai prisisiurbti kraujo, nes gyvūnai energingai ginasi nuo jų. Paprastai patelės padaro daug dūrių, kiekvieną kartą keičiant vietą ar skraidant nuo vieno objekto prie kito. Netrukdoma patelė kraują siurbia 1,5-5 min., priklausomai nuo kraujo indo dydžio.
Akliai puola žmogų bei gyvulius, tame tarpe ir naminius ir laukinius. Aklių įkandimai skausmingi. Seilėse yra toksino ir kraujo krešėjimą mažinančių medžiagų. Įkandimo vietoje atsiranda deginimo jausmas, išsivysto nedidelė papulė ir paraudimas, o kartais ir pūlinys, išsilaikantis kelias valandas ar net dienas. Gali pablogėti savijauta ar net pakilti temperatūra iki 37,6ºC.
Jie įkyrūs, žmogus juos vilioja maudynių metu, kai kūnas būna šlapias. Akliai gali platinti tuliaremiją, Sibiro opą, infekcinę arklių anemiją, kai kurias tripanosomozės formas, Afrikoje – loaozę.
Apsaugai nuo kraujasiurbių rekomenduojama:
naudoti asmenines apsaugos priemones, skirtas apsaugai nuo kraujasiurbių įgėlimų lauke, kuomet kraujasiurbiai puola aktyviausiai;
naudoti repelentus pagal ant pakuočių nurodytą gamintojo aprašą. Repelentai, kurių veiklioji medžiaga yra DEET, nerekomenduojami
vaikams iki 3 mėnesių, bet nėščios moterys gali juos naudoti;
vilkėti šviesių spalvų drabužius, marškinius ilgomis rankovėmis ir mūvėti ilgas kelnes, esant daugybiniams įkandimams, asmenims, turintiems imuninės sistemos sutrikimų ar sergantiems sunkiomis lėtinėmis ligomis,
pasikonsultuoti su gydytoju.
