Nors išgirdus frazę – „vaistų gamyba“, turbūt daugeliui prieš akis išnyra gamykla su robotizuotomis gamybos linijomis arba viduramžių laboratorija su alchemikų induose kunkuliuojančiais spalvotais skysčiais, tačiau šiandieninė vaistų gamyba neapsieina ir be modernios įrangos.
„Specializuotose vaistinėse įvairios receptūros medikamentai, kurių dėl įvairių priežasčių negamina gamyklos, gaminami atsižvelgiant į kiekvieno sergančiojo individualias savybes, todėl šis procesas toks ypatingas. Tai tikra, gilias tradicijas turinti vaistininkystė, kai gamindami vaistus, tarsi prisiliečiame prie kiekvieno ligonio, siunčiame jiems savo linkėjimus greičiau pasveikti“, – pasakoja „Gintarinės vaistinės“ vedėja Jūratė Rubikienė, 2018 m. patekusi į geriausio metų vaistininko finalinį turą.
Nenaudoja konservantų
J. Rubikienė dalijasi, kad gamybinėse vaistinėse iš vaistinių žaliavų, pagalbinių medžiagų, pagal specialias technologines operacijas, pagaminami įvairių formų vaistai: mikstūros, lašai, milteliai, tepalai, kremai, pastos, nuovirai, globulės, piliulės, lazdelės.
„Kokią vaisto formą pagaminti, dažniausiai parenka receptą išrašantis gydytojas. Vaisto forma nulemia vaisto veikimo greitį ir trukmę, stiprumą, stabilumą, vartojimo patogumą. Dažniausiai vaistus gaminame nedidelėmis dozėmis, nes jų galiojimo laikas yra nuo kelių dienų iki mėnesio. Nenaudojame konservantų, dažančių ar skonį gerinančių medžiagų, o tik tokias, kurios būtinos vaistinei žaliavai suteikti vaisto formą arba pačios turi reikalingą gydomąjį poveikį. Norint kokybiškai pagaminti vaistą ir jį patikrinti, reikia turėti nemažai chemijos, farmakognozijos, vaistų technologijos žinių“, – pasakoja vaistininkė.
Vaistinės vedėja sako, kad vaistų gaminimas nedidelėmis porcijomis prisideda ir prie aplinkos taršos mažinimo, nes mažiau vaistų su pasibaigusiu galiojimu patenka į šiukšliadėžes. Jos teigimu, gavus gydytojo išrašytą receptą gaminamiems vaistams, galima kreiptis į „Gintarinę vaistinę“ dėl jų pagaminimo, o atnešus receptą į vaistinę iki 13 val., pagamintus vaistus atsiimti galima jau kitą darbo dieną.
Jaučia šalies pulsą
Anksčiau visi technologiniai procesai gaminant vaistus, anot vaistininkės, buvo atliekami rankomis, o šiandien tam pasitelkiama ir moderni įranga, leidžianti geriau ir greičiau pagaminti vaistus.
„Pats gaminimo procesas lieka panašus – matuojame, sveriame gramais ar net miligramais, lašiname lašais, verdame įvairius tirpalus ir nuovirus, maišome pagal ypatingas vaistų gamybos technologines taisykles. Tai ypatingo tikslumo reikalaujantis, atsakingas, kruopštus darbas. Jeigu specialistas gamina vieną receptą, tuo pačiu metu negali pradėti gaminti kito. Mūsų vaistinėje gamybinę praktiką atlieka daug farmacijos studentų ir jau tada galime pasakyti, kuris iš jų ateityje galėtų dirbti šį darbą“, – pasakoja vaistų gamybos srityje virš 30 m. dirbanti J. Rubikienė.
Jos teigimu, kadangi gaminamus vaistus užsako vaistinės iš visos Lietuvos, galima pajusti šalies pulsą, pamatyti, kokios ligos vyrauja.
„Būna ir linksmų situacijų, pavyzdžiui, kai žmonės užsisako šaukštą terpentino. Iš šalies galbūt tai skamba įprastai, tačiau, kai kasdien dirbame šį darbą, tai tikrai pralinksmina, o kartais ir neramina, nes galbūt žmogus kokiame nors kalendoriuje rado „stebuklingą“ receptą, kuris gali būti net pavojingas sveikatai. Esame gaminę netgi vaistus katinui Priciui. Tai turbūt vienintelis atvejis, kai receptas gyvūnui buvo išrašytas, nurodant ir jo vardą. Receptų pagaminti vaistus katėms, šunims sulaukiame tikrai nemažai, nes šie gyvūnai serga tokiomis pat ligomis kaip ir žmonės. Mums rūpi visi pacientai“, – reziumavo vaistininkė.
