Deja, kineziterapeutams masinis bėgikų vaizdas džiaugsmo atneša ne tiek daug, kiek visiems kitiems. Sporto medicinos specialistui nėra smagu matyti, kad daugelis tokių sporto entuziastų bėga nesaugiai ir netaisyklingai. Tokių netaisyklingai bėgančių ir žalojančių savo skeleto-raumenų sistemą yra absoliuti dauguma – gal 9 iš 10. Todėl kineziterapeutui šitoks pastartuoju metu madingu tapęs bėgimo sąjūdis neatrodo tai, ko norėtųsi nuoširdžiai linkėti visiems Lietuvos gyventojams.
Rimti negalavimai pasirodo po 6–7 metų
Tenka pripažinti, kad bet koks bėgimas teigiamai veikia kvėpavimo, širdies kraujagyslių sistemas, gerina organizmo medžiagų apykaitą, bendrą tonusą, padeda palaikyti žvalumą. Negalima nesutikti ir su tuo, kad įveiktą bėgimo distanciją lydi gera emocija. Vis dėlto kaip kineziterapeutas negaliu nematyti kai kurių nelinksmai nuteikiančių dalykų: neteisingai statomos bėgikų pėdos, bloga kelių, klubų padėtis. Pažvelgus į bendrą kūno laikyseną, dažnai apskritai norisi už galvos susiimti. Galbūt kai kas sakys, kad toks požiūris yra kineziterapeutų profesinė liga, tačiau, prisipažinsiu atvirai: mano akys už tokių ydingos praktikos pavyzdžių užkliūva nuolat.
Visi mano profesijos atstovai puikiai žino, kad neparuošta bėgiko skeleto-raumenų sistema labai kenčia. Tiesa, ši sistema yra pakankamai kantri, dėl to lėtiniai negalavimai ir traumos skausmų pavidalu gali pasirodyti nebūtinai iš karto, kartais jie pasirodo tik po 6 ar 7 metų. Dažnai sutinkame žmones, kurie sako: „Tiek metų bėgioju, ir viskas buvo gerai, o dabar net paeit nebegaliu. Kas nutiko?“ Atsakymas į šį klausimą paprastas – jei kūnas neparuoštas, nei bėgti, nei užsiimti bet kokia kita aktyvesne fizine veikla nebus sveika.
Labai gaila, bet tokių skausmų užkluptų žmonių ateina ir į mūsų sporto klubą, nors jis labiau skirtas profilaktikai. Jiems, kaip ir visiems kitiems mūsų klubo lankytojams, primename, kad bėgti, kaip ir apskritai sportuoti, reikia pradėti nuo savo galimybių įvertinimo. Tai padaryti padės sporto medicinos gydytojas, kuris patikrins kraują, širdį, kitus sveikatos rodiklius, o kvalifikuotas kineziterapeutas įvertins jūsų skeleto-raumenų sistemos būklę. Jeigu jis aptiks raumenų disbalansą, nustatys netaisyklingus funkcinius judesius, tai padės tas problemas išspręsti. Tik tada būtų galima pradėti siekti rezultato. Reguliariai pasitikrinant pas specialistus ir įdarbinus visą skeleto-raumenų sistemą teisingai judančio bėgiko-mėgėjo rezultatai gali padidėti iki 40 procentų!
Mokėjome, tačiau užmiršome
Kai kas klausia dar kitaip: kodėl gi žmogui reikia mokytis bėgti? Juk nė vienam gyvūnui to neprireikia: gimsta mokėdami judėti, juda pagal genetiškai užprogramuotus algoritmus, natūraliai prisitaiko prie aplinkybių. Kodėl žmogui reikia bėgimo mokytojų, mokyklų ar specialių žinių? Ar žmogus, skirtingai nei kiti žinduoliai, gimsta nemokėdamas teisingai judėti? Teisybė, žmogui, kaip ir daugeliui gyvūnų, būdingas prigimtinis gebėjimas tobulai atlikti daugelį judesių. Pavyzdžiu, maži vaikai iš prigimties moka tobulai pritūpti. Deja, dėl atitinkamo gyvenimo būdo, daug sėdint ir mažai judant, su amžiumi tuos gebėjimus prarandame. Dėl to, jei sumanėme kūną apkrauti daugiau nei jis įpratęs, turime jį paruošti.
4 požymiai, išduodantys, kad bėgti nemokate:
Skauda ar maudžia sąnarius. Tai yra pagrindinis požymis, išduodantis, kad pradedantysis bėgikas bėga netaisyklingai. Labiau patyrę bėgikai turėtų skirti, kada jie bėga naudodami didžiuosius raumenis ir kada netaisyklingai deda pėdą ir dėl to verčia dirbti mažuosius raumenis.
Nugaros skausmai. Vienas didžiausių bėgikų negalavimų.
Dažnos apatinių galūnių traumos. Tai, kas itin kamuoja bėgikus.
„Bėgiko kelio“ ar antkaulio uždegimas. „Keiksmažodžiai“, gerai žinomi bėgikams. Bėgant taisyklingai, šių bėdų galima išvengti.
Jei jaučiate šiuos požymius, didelė tikimybė, kad bėgimo metu jūsų pėdų, kelių, klubų, kaklo ir pečių juostos padėtys nėra taisyklingos.
Sportininkus ar mėgėjus konsultuojantiems kineziterapeutams žinoma ir daugiau bėgikams būdingų bėdų. Kiekvienai tokiai bėdai yra ir rekomendacijos, kaip jos išvengti. Viena tokių, pavyzdžiui, yra patarimas „atsibėgioti“ po intensyvesnių treniruočių – kad „išsivaikščiotų“ metabolitai, ir atlikti konkrečiai jūsų kūnui skirtus pratimus, nes kiekvienas esame unikalūs.
Reikia pasakyti, apie tinkamą kūno paruošimą prieš intensyvią fizinę veiklą Lietuvoje pradėta rimčiau kalbėti dar ne taip jau ir seniai. Todėl nenuostabu, kad turime tiek daug garsių sportininkų, kurių karjeros pabaigos priežastis buvo netinkama skeleto-raumenų sistemos priežiūra. Smagu, kad padėtis keičiasi.
Prieš 10–15 metų Lietuvos sporto žvaigždės ir jų treneriai skeptiškai žiūrėjo į kineziterapeuto darbą komandoje, tačiau dabar nė vienas sportininkas savo darbo neįsivaizduoja be kineziterapeuto priežiūros. Esu įsitikinęs, kad atėjo laikas apie tai pasakyti ir plačiajai visuomenei: skeleto-raumenų sistemos priežiūra žmogui yra ne mažiau svarbi kaip dantų valymas. Na, o savo kolegoms kineziterapeutams ir, žinoma, sau palinkėčiau, kad matydami būrį bėgimo entuziastų, tarp jų pastebėtume kuo daugiau išmaniai, sveikai judančių bėgikų.
