Sportas turėtų teikti džiaugsmo. Tai sutartinai pabrėžia aukštų rezultatų pasiekę Lietuvos sportininkai, treneriai, kineziterapeutai ir medikai. Kaip reikėtų sportuoti, kad pasiektume norimų rezultatų, nepristigtume valios, išvengtume traumų ir nenualintume organizmo?
Specialistų teigimu, nutarus pradėti aktyviai gyventi nepakanka vien įsigyti naują sportinę aprangą, sportbačius ir pasirinkti klubą, kurį lankysite. Prieš pradedant sportuoti, ypač po ilgos pertraukos ar niekada to gyvenime nedarius, patariama pasirūpinti savo sveikata, rasti patyrusį trenerį ir apsiginkluoti kantrybe.
Du medalius Olimpinėse žaidynėse iškovojusi daugiakovininkė Austra Skujytė:
„Pavasarį pastebėjau naują pradedančių sportuoti žmonių bangą. Nors sportas įprastai siejamas su sveikata, nesilaikant elementarių taisyklių jis tampa ne draugu, o priešu.
Rezultatų sportuojant galima pasiekti tik ilgai ir nuosekliai dirbant. Drastiški tikslai, kai per trumpą laiką norima numesti nemažai svorio ar pasiruošti maratonui, neretai sukelia daugiau problemų nei naudos.
Pastebėjau, kad sportuodami vaikai tarsi savaime judesius atlieka teisingai. Vyresni žmonės, ypač niekada nesportavę ir turintys sveikatos problemų, juda netinkamai, todėl gali prisidaryti rimtų bėdų.
Pirmiausia vertėtų apsilankyti pas medikus. Jie patars, kokius tyrimus atlikti, o vėliau – kokios sporto šakos ir koks krūvis žmogui tinka atsižvelgiant į jo kūno sudėjimą, fizinį pasiruošimą, sveikatos būklę.
Rekomenduoju pradėti sportuoti prižiūrint treneriui. Tai darykite, kol išmoksite taisyklingai atlikti pratimus, pasirinksite tinkamą krūvį, suderinsite mitybą. Juk sportuoti – tai tas pat, kas vairuoti automobilį. Tik šiuo atveju žmogus vairuoja savo kūną. Kai išmokstate vairuoti ir prižiūrėti automobilį, galite smagiai pasivažinėti. Kai išmoksite valdyti savo kūną, pajusite malonumą sportuodami.
Auksinė taisyklė: geriau naujokai treniruotėje padarys per mažai negu per daug. Nesilygiuokite į tuos, kurie juda daugybę metų, nelenktyniaukite siekdami pakelti daugiau svorio ar norėdami greičiau nubėgti.
Sportuojant svarbu save stebėti. Negalima sportuoti per skausmą. Svarbus yra ir miegas. Kai žmogus pervargsta, jam sunku užmigti, net tada, kai jis, atrodo, ką tik vos pastovėjo ant kojų.
Pasaulio Rytų kovos menų čempionas ir treneris Jordanas Poškaitis:
„Visi žinome, kad sportuojantis žmogus sveikesnis, linksmesnis, daugiau nuveikia. Virtualioje erdvėje galima rasti daugybę informacijos, kaip pradėti sportuoti.
Tačiau ne visada pabrėžiama, kad reikia atkreipti dėmesį į savo sveikatą, išsiaiškinti, kokiomis ligomis žmogus serga ar neseniai sirgo, ar turėjo traumų.
Svarbu fizinis pasirengimas. Sportuojantys nuo pat vaikystės, net ir turėję trumpesnę ar ilgesnę pertrauką, turi laikytis vienų nurodymų, o tie, kurie pradėti aktyviai gyventi nori būdami 40 ar 50 metų, – visiškai kitų.
Tačiau ir sporto naujokams, ir tiems, kurie kadaise sportavo, siūlau pirmiausia surasti patyrusį trenerį, kuris išklausys jūsų tikslus, patars, kokia turėtų būti jūsų aktyvaus gyvenimo pradžia, kokius sveikatos tyrimus atlikti.
Kiekvienam norinčiam sportuoti patariu atlikti raumenų ir riebalų masės santykio, kraujo, vitaminų bei mineralinių medžiagų tyrimus. Svarbu įvertinti širdies darbą, kitų organų veiklą, skeleto ir raumenų būklę. Tik tuomet galima sudaryti tinkamą sporto programą, kuri leis žmogui siekti sveiko ir gražaus kūno.
Jeigu jums trūksta tam tikrų mineralų ar vitaminų, turite sveikatos sutrikimų, apie kuriuos net neįtariate, sportuojant galima smarkiai pakenkti savo organizmui.
Pastebėjau, kad nemažai žmonių pradeda sportuoti, tačiau po mėnesio ar dviejų to nebedaro. Priežasčių yra kelios.
Dažniausiai jie sportuoti pradeda neįvertinę savo sveikatos būklės ir jėgų. Be to, netaisyklingai atlieka pratimus, persitempia, patiria įvairių traumų, judėdami jaučia galvos svaigimą, silpnumą.
Kita priežastis – niekada nesportavę žmonės pradeda kilnoti sunkius svarmenis, sporto salėje nuo pirmųjų dienų praleidžia po kelias valandas. Atrodo, tarsi jie planuoja dalyvauti olimpinėse žaidynėse.
Po tokių treniruočių žmogus pajunta, kad jam sudėtinga net pajudėti, pakyla kraujospūdis, padažnėja pulsas. Siūlau pradėti nuo lengvo bėgimo ar net ėjimo ir sportuoti iš pradžių po pusvalandį ar 40 minučių. Ir tik vėliau didinti krūvį.
Trečia priežastis – noras jau pirmomis dienomis ištverme ir sportiniais rezultatais prilygti kitiems sporto klubo lankytojams. Kai to padaryti nepavyksta, žmonės nusivilia savimi ir atsisako eiti sportuoti. Tačiau du, tris ir net dešimt kartų į treniruotes atėjęs žmogus negali lygintis su tais, kurie sportuoja ne vienus metus, o gal net dešimtmečius.
Sporto klinikos kineziterapeutas Ignas Želnys:
„Kad pradėję sportuoti pajustumėte naudą, o rezultatai duotų norimų vaisių, prieš ruošdamiesi reguliariai judėti būtinai pasikonsultuokite su medikais.
Sportavimo pradžią galima būtų palyginti su naujos kalbos mokymusi. Kad galėtų parinkti ir sudaryti tinkamą mokymosi programą, bet kuris lektorius pirmiausia įvertina žmogaus bazinį žinių lygį. Ta pati taisyklė galioja ir ruošiantis sportuoti.
Įvertinęs širdies kraujagyslių, kvėpavimo, griaučių ir raumenų sistemų veiklą, atlikęs bendrą kraujo ir kitus tyrimus, specialistas pataria mitybos klausimais, parenka tinkamą fizinį krūvį, nustato organizmo gebėjimą atsigauti po sporto. Judėjimas turi gerinti savijautą, o ne alinti organizmą.
Pradedančiųjų mėgėjiškai sportuoti klaida yra ne tik neteisingai atliekami pratimai, per didelis krūvis, bet ir per didelis poilsio trūkumas.
Poilsis būtinas raumenų, sausgyslių, raiščių, kraujotakos ir kitoms sistemoms atsigauti. Nuvargę organai ir raumenys negali tinkamai atlikti funkcijų, dėl to galimos įvairios traumos, patempimai, lėtiniai uždegimai.
Aš ir kiti mano kolegos neretai susiduriame su tuo, kad pirmąkart apsilankiusiam žmogui parodome pratimus, kuriuos jis turės atlikti namuose. Kai antrojo vizito metu paprašome pratimus pakartoti, matome, kad dažnas sportuoja netinkamai.
Tą pat galima pasakyti ir apie žmones, kurie sportuoja viešose miesto erdvėse. Daugelis jų netrukus praveria ar artimoje ateityje pravers medikų duris. Pavyzdžiui, mankštindami pečius jie visiškai nekontroliuoja kaklo padėties, dėl to gali atsirasti rankų tirpimas ar kaklo skausmas.
Pirmus mėnesius sportuojant reikėtų nepersistengti. Organizmas turi priprasti prie krūvio, kurį vėliau galima didinti.
Sportuoti pradedantiems žmonėms, kurie turi antsvorio, svarbu išsiaiškinti, ar jie neserga sunkiomis ligomis, kurias pirmiausia reikėtų gydyti. Tik tada galima parengti individualią treniruočių programą. Jeigu toks žmogus mėgsta būti gryname ore, greitas ėjimas būtų tinkamesnė fizinė veikla nei svarmenų kilnojimas ar kroso treniruotės.
Sportuojant pasiekus norimų rezultatų juos reikia išlaikyti. Keldami tikslus įvertinkime savo galimybes. Geriau 10 metų treniruokitės po 2–3 kartus per savaitę, negu per pirmuosius 2 metus užsibrėžkite po 5–6 treniruotes, o likusius 8 metus praleiskite ant sofos namuose.“
Sporto medicinos gydytoja Alma Kajenienė:
„Europos sporto medicinos federacija rekomenduoja, kad sportuoti besirengiantį žmogų apžiūrėtų gydytojas, būtinai atliktų elektrokardiogramą, o kiti tyrimai priklauso nuo jo sveikatos būklės ir sporto šakos, kuria ruošiamasi užsiimti.
Pradedantis sportuoti žmogus turi suvokti, kur yra jo galimybių ribos. Reikia įsiklausyti į savo kūną. Bet koks skausmas, apetito, svorio, nuotaikos, miego kokybės pakitimas signalizuoja gresiantį pavojų. Negalima sportuoti per greitai ir per daug, o ką jau kalbėti apie neteisingą pratimų atlikimo techniką.
Fizinis krūvis turėtų būti didinamas laipsniškai ilginant sportavimo laiką, didinant apkrovas, pratimų skaičių.
Labai daug žmonių sportuoja namuose, tačiau dalis jų nusivilia sulaukę neigiamų rezultatų: jiems pradeda skaudėti nugarą, sąnarius, pertempiami raumenys, o kartais ignoruojant skausmą pažeidžiamas ir stuburas. Tai kažkas panašaus, kai žmonės patys mėgintų taisyti automobilį, sugedusią buitinę techniką ar batus, bandytų nusikirpti plaukus. Kartais gal ir gali pavykti, o kartais ne. Jeigu savo daiktus patikime specialistams, tai kodėl savo kūną bandome tobulinti patys?
Sportuoti pradedančių žmonių, turinčių antsvorio, paprastai fizinis pajėgumas nėra didelis, todėl saugiau pradėti nuo asmeninių treniruočių prižiūrint specialistui, o ne eiti į grupę, kur kiti sportininkai yra gerokai pajėgesni.
Svarbu, kad veikla būtų sisteminga, o ne atliekama pripuolamai. Sportuojant rečiau nei du kartus per savaitę didėja traumų rizika. Jokiu būdu nerekomenduoju praleidus vieną treniruotę kitąkart bandyti save nubausti ir sportuoti už du.“
