Dažniausiai mūsų pėdos kenčia nuo grybelinių ligų, įaugusių nagų, odos suragėjimų ir blogo kojų kvapo Viso to išvengti galima tinkamai prižiūrint savo pėdas.
Grybelinės ligos
Pėdų ir nagų grybelis – nemaloni liga, kuria dažniausiai užsikrečiama viešose, dažnai basų žmonių lankomose vietose, pavyzdžiui, baseinuose ar pirtyse. Pasak sveikatos specialistų, didesnę tikimybę užsikrėsti grybeliu turi tie, kurie ilgą laiką gydėsi antibiotikais, turi antsvorio, dirba fizinį darbą ir dėl to daug prakaituoja, taip pat moterys, vartojančios kontracepcines tabletes.
Dėl grybelinės infekcijos reikėtų susirūpinti jau tada, kai pradeda pleiskanoti pėdų oda, tarpupirščiuose atsiranda įtrūkimai, pūslelės, paraudimai, pasikeičia nagų spalvai – visa tai gali būti pirmieji grybelinės ligos simptomai.
Grybelinė odos infekcija dažnai sukelia stiprų niežulį, kartais deginimo jausmą. Ant nagų atsiranda baltų taškelių, jie pagelsta, paruduoja arba atsiranda kita neįprasta spalva. Jeigu grybelinės infekcijos negydysite, ji gali sukelti ir kitas rimtas ligas, tokias kaip alergija, dilgėlinė ar egzema, todėl patariama nedelsti ir kuo skubiau pradėti gydymą.
Grybelinė infekcija pirmiausia pažeidžia ketvirtą, penktą kojų tarpupirščius. Ten oda tampa drėgna, joje gali atsirasti pūslelių, žaizdų ar įtrūkimų. Tada liga pamažu apima ir visą pėdą bei jos kraštus. Formuojasi suragėjimai, atsiranda įtrūkimų, pro kuriuos gali plisti infekcija ir išsivystyti odos uždegimas.
Iš padų liga plinta į kojų nagus, ypač į sutraumuotus, ir juos pažeidžia: dalis nago plokštelės tampa balzgana, praranda skaidrumą, ant jos atsiranda geltonų arba baltų dėmelių. Ligai įsisenėjus, kojų nagai pagelsta, sustorėja ir ima trupėti. Taip pat nagas gali nukristi ir tai gali būti skausminga.
Pasak specialistų, labai svarbu pradėti gydymą iš karto, kol liga neįsisenėjo: naudoti specialų kremą nuo grybelio. Kremas padės ne tik panaikinti simptomus, bet ir ligą sukėlusią priežastį. Dėl tokio poveikio smarkiai sumažėja pėdų grybelio atsinaujinimo tikimybė.
Jį naudoti reikėtų savaitę, vieną kartą per dieną ant sausos švarios odos. Tepti ne tik pažeistą vietą, bet ir abiejų kojų padus, tarpupirščius. Kremas netepa drabužių, greitai susigeria, neturi kvapo. Norint visiškai išsigydyti grybelį, būtina dezinfekuoti batus bei asmens higienos reikmenis.
Jei problema tik paduose ir tarpupirščiuose, problemą sėkmingai galima gydyti patiems, pasitariant su farmacininku. Tačiau jei liga jau pažeidė ir kojų dangus, pasak vaistininkės, būtinas sisteminis gydymas, tokiu atveju svarbu kreiptis į gydytoją, kuris paskirs atitinkamus ligą gydančius vaistus.
Įaugę nagai
Įaugantis nagas iš pradžių gali sukelti tik nedidelį diskomfortą, tačiau su laiku skausmas tik didėja. Galiausiai tampa netgi sunku vaikščioti. Kaip išvengti šios nemalonios problemos ir kaip gydyti, jei su ja susidūrėme?
Dažniausiai įauga didžiojo kojos piršto nagas į jo šone esančią odą. Taip atsitinka todėl, kad didžiojo piršto nagas yra storiausias ir labiausiai remiasi į odą. Jei laiku pastebėsime šią problemą, galime su ja kovoti ir išvengti chirurginės intervencijos. Priežastys Įprastai nagas pradeda įaugti tuomet, jei jį neteisingai apkerpame, pavyzdžiui – per daug.
Tačiau yra ir kitos priežastys, dėl ko galime susidurti su šia problema. Jei po nagu susikaupusius nešvarumus bandysime išvalyti žirklių galiuku, jei nešiosime pernelyg koją spaudžiančius aukštakulnius, jei netyčia sutrenksime ar kitaip sužeisime nagą, jei atliksime fizinius pratimus, kurių metu svoris tenka pėdoms.
Skausmas, atsirandantis vaikštant ar užsidedant batus – pirmasis požymis, jog kažkas ne taip. Taip pat atsiranda paraudimai ir patinimai aplink nagą. Jei nagas praduria odą, pasirodo kraujas. Galiausiai aplink nagą gali atsirasti pūlinukai, jei prasidėjo infekcija.
Pirmiausias būdas, kaip išvengti nagų įaugimo – tinkamas jų apkirpimas. Jie negali būti užapvalintais kraštais. Nagą reikia kirpti tiesia linija. Vėliau patariama juos kiek nudildinti, kad kraštai nebūtų aštrūs. Jeigu jūsų nagai kieti ir juos apkirpti sunku, geriausia prieš procedūrą pamirkyti juos 10 minučių šiltoje vonelėje.
Norėdami pašalinti po nagais susikaupusius nešvarumus, rinkitės vatos tamponėlius, suvilgytus alkoholiu. Nekirpkite nagų per arti odos, nes galite juos pažeisti, ir prasidės infekcija. Odeles aplink nagą taip pat reikėtų šalinti itin atsargiai, neplėšti jų.
Nagų įaugimo profilaktika apima taip pat per mažų kojinių ir smailių batų nedėvėjimą.
Suragėjusi oda
Pėdų oda nuolat atsinaujina, taigi jas nuplovus būtina kaskart pašalinti nebegyvą pėdų odos sluoksnį, taip išvengsite kulnų suragėjimo, nuospaudų ir pūslių. Oda labiau linkusi ragėti aukštakulnius nešiojančioms moterims, tiems, kurie dažniau vaikšto basi. Dažniausiai kulno oda trūkinėja veikiant mechaniniam spaudimui, pavyzdžiui, jei yra antsvoris, netaisyklinga eisena. Kulnai labiau linkę trūkinėti sergant odos ligomis (psoriaze, dermatitu), diabetu. Taip atsitikti gali, jei trūksta vitaminų, mineralinių medžiagų, ypač cinko. Taip pat turi įtakos stovimas darbas.
Su amžiumi mažėjant odos elastingumui kulnai dažniau trūkinėja. Jei oda jautri, reikėtų vengti vaikščioti basomis, ilgai nemirkyti vandenyje, neplauti sausinančiu muilu.
Suskilusius kulnus rekomenduojama 2 kartus per dieną tepti riebiu, drėkinamuoju kremu. Pasirinkite patogią avalynę. Nedėvėkite batų atvirais kulnais. Atsargiai naudokite pemzą. Negrandykite stipriai suskilusios odos, nes galite dar labiau pabloginti būklę.
Pėdas plaukite drungnu vandeniu, su muilu ar dušo žele ne trumpiau kaip 2–3 minutes, negyvas ląsteles nutrinkite kempine, kojų dilde arba pemza. Jei leisite susidaryti suragėjusiam sluoksniui, tada atsiras nuospaudų, įtrūkimų, kuriuose kaupsis mikroorganizmai ir sukels odos uždegimą.
Nusiplovus kojas odą naudinga patepti maitinamuoju kremu, ypač sulaukus 40 metų, kai intensyviau ragėja kulnai, sustorėja padų oda, ar bent aliejumi. Jei oda stipriai suragėja, vaistinėse galima nusipirkti specialių kremų. Kosmetinių priemonių yra daug ir įvairių – nuo specialių antibakterinių želių, skysto muilo iki kremų, kurie padeda sumažinti nuovargį ir įtampos jausmą kojose. Kojas palepinkite vonelėmis.
Prastas pėdų kvapas
Grožis ir kvapas neatsiejami. Nei dezodorantas, nei antiperspirantas nepadės išvengti nemalonaus prakaito kvapo, jeigu nesilaikysite elementarios higienos. Vyrus dažniau nei moteris vargina kojų prakaitavimas.
Patartina avėti natūralios odos avalynę. Reikėtų mūvėti medvilnines, pusvilnones, o ne sintetinio pluošto kojines. Jas būtina keisti ir skalbti kasdien.
Žiemą batai gali būti dydžiu didesni, vasarą – neuždari, kad vėdintųsi kojos. Nenešiokite guminių batų. Į batus dėkite laikinus padelius, per naktį juos gerai išdžiovinkite.
Kasdien naudokite specialias priemones, kurios stabdo kojų prakaitavimą. Venkite riebaus, aštraus maisto, nes prakaitas tampa ypač nemalonus. Kojų prakaitavimą mažina įvairios vonelės.
Kojos mažiau prakaituoja darant citrinų rūgštimi arba actu parūgštintas, taip pat vėsias kalio permanganato ir stiprios arbatos voneles. Iš karto po vonelės pėdas patepkite antibakteriniu kremu.
Kojas mirkykite vėsiame vandenyje su valgomąja ar jūros druska. Galima įlašinti mėtų, arbatmedžių ir alavijų aliejaus.
Padeda priemonės su arbatmedžių aliejumi. Kiekvieną vakarą kojas kruopščiai nuplaukite arbatmedžių muilu. Darykite voneles su eteriniu arbatmedžių aliejumi. Šis aliejus turi antiseptinių savybių, taip pat veikia antibakteriškai, todėl puikiai tinka kojoms prakaituojant, įaugus nagams, sutrūkinėjus kulnams. Dar tinka liepžiedžių ir ąžuolų žievių nuoviras.
