1. Vyrams galima didesnė širdies ligų rizika
2017 m. Europos Kardiologų draugijos paskelbto tyrimo rezultatai parodė, kad žili plaukai susiję su padidėjusia širdies ligų rizika vyrams.
Tyrime 545 vyrai buvo suskirstyti į grupes, atsižvelgiant į tai, ar jie sirgo vainikinių arterijų liga ir kiek jie turėjo pilkų ar baltų plaukų. Žilų plaukų kiekis kiekvieno žmogaus galvoje buvo vertinamas pagal skalę nuo 1 iki 5. 1 reiškė, kad jų beveik nėra, o 5 – plaukai pražilę iki baltumo. Mokslininkai taip pat rinko duomenis apie vyrus, turinčius sąsajų su hipertenzija, diabetu, rūkymu bei kitais veiksniais.
Mokslininkai nustatė ir pranešime spaudai paskelbė, kad 3 ar daugiau balų plaukų žilumui „buvo susiję su padidėjusia vainikinių arterijų ligos rizika, nepriklausomai nuo amžiaus ir nustatytų širdies ir kraujagyslių rizikos veiksnių“. Dalyviai, kurie jau sirgo vainikinių arterijų liga, turėjo „statistiškai reikšmingą didesnį plaukų baltumą ir didesnį vainikinių arterijų kalkėjimą“ nei tie, kurių balai buvo mažesni nei 3.
„Senėjimas yra neišvengiamas vainikinės širdies ligos rizikos veiksnys ir yra susijęs su dermatologiniais veiksniais, kurie gali didinti riziką“, – sakė Kairo universiteto Egipte kardiologas dr. Irini Samuelis. Be to, reikia papildomų tyrimų, sakė jis, ir pridėjo: „Jei mūsų išvados bus patvirtintos, matavimo sistemos vertinimo standartizavimas galėtų būti naudojamas kaip vainikinių arterijų ligos prognozė“.
2. Jums gali būti vitaminų trūkumas.
Kiekviename plaukų folikule yra pigmento (vadinamo melaninu – to paties, kuris suteikia mūsų odai spalvą), atsakingo už mūsų plaukų spalvą. Senstant, gaminama mažiau šio pigmento, todėl atsiranda žili plaukai. Dermatologai paprastai kalba apie „50-50-50“ taisyklę, kuri atspindi tai, kad 50 metų amžiaus 50 proc. gyventojų turi mažiausiai 50 proc. žilų plaukų.
Tačiau kai kurie žmonės pradeda žilti anksti. Kaip anksti praneša portalas „WebMD“: „Paprastai baltaodžiai žmonės pradeda žilti ketvirtojo dešimtmečio viduryje, azijiečiai ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje, o afrikiečiai penktojo viduryje.“ Ankstyvas plaukų žilimas gali rodyti mitybos disbalansą.
„Žemas vitamino B12 kiekis yra vienas iš plaukų pigmento praradimo faktorių“, – sakė dr. Karthik Krishnamurthy, „Montefiore“ dermatologijos centro direktorius Bronkse, Niujorke. 2013 m. atliktas tyrimas parodė, kad žmonės, kurie per anksti pradėjo žilti, turėjo mažesnį vitamino D3, kalcio ir feritino serumo kiekį.
Ankstyvas žilimas taip pat gali būti susijęs su hipofizės ar skydliaukės problemomis, anot portalo „WebMD“.
3. Jūsų plaukų folikulai gali patirti „oksidacinį stresą“.
Plaukų folikulai gamina nedidelį kiekį vandenilio peroksido, cheminės medžiagos, kuri dešimtmečius buvo naudojama kaip pigus plaukų šviesinimo arba balinimo būdas. Tačiau, jei vandenilio peroksidas pradėtų kauptis folikuluose, jūsų plaukų spalva pradėtų nykti. Šis 2013 m. tyrimas paskelbtas Amerikos draugijų federacijos eksperimentinės biologijos žurnalo ataskaitose.
Naujojoje tyrimo ataskaitoje sakoma, kad „žmonėms, kurie žilsta, atsiranda dideli oksidaciniai pažeidimai dėl vandenilio kaupimo plaukų folikuluose, dėl kurio mūsų plaukai pradeda žilti iš vidaus. Svarbiausia, ataskaitoje matyti, kad šis didžiulis vandenilio peroksido kiekio kaupimasis gali būti pašalintas naudojant patentuotą gydymą. Be to, tyrimas taip pat rodo, kad toks pat gydymo būdas veikia odos būklę.“
4. Jūsų imuninė sistema gali sukelti staigų žilimą.
Jūsų plaukai vystosi iš melanocitų kamieninių ląstelių, kurios esti folikulų viduje. Kai jūsų seni plaukai nukrenta, kamieninės ląstelės prideda melanocitų į naujus folikulus, suteikdamos plaukams spalvą. Kai ląstelės nustoja veikti, folikulai nebeturi pigmento.
Remiantis 2018 m. balandžio mėn. atliktu tyrimu su pelėmis, nustatyta, kad kai užpuolama imuninė sistema, tai gali paveikti MITF baltymą, kuris padeda melanocitams veikti. Mokslininkai nustatė, kad tam tikros pelės, turinčios genetinių mutacijų MITF baltymuose, imuninės sistemos reaguoja į virusus, dėl kurių melanocitai nebeveikia, o tai sukelia staigų žilimą. Nors tyrimas nebuvo patvirtintas su žmonėmis, mokslininkai mano, kad jis parodo, kaip susilpnėjusi imuninė sistema gali sukelti staigius žilimus.
„Mes negalime daryti daug išvadų apie žmones be tolesnių eksperimentų. Tačiau mes norėtume patikrinti, ar šiame tyrime aprašytas mechanizmas galėtų paaiškinti tuos juokingus pasakojimus, kuriuose žmonės patiria priešlaikinį žilimą. Norėtume išsiaiškinti, ar genetinio polinkio ir virusinės infekcijos derinys gali būti pakankamu veiksniu, neigiamai atsiliepiančiu žmonių melanocitams ir melanocitinėms kamieninėms ląstelėms, sukeliančioms ankstyvą plaukų žilimą“, – „Reuters“ agentūrai sakė autorė Melissa L.Harris.
5. Jei jūs esate (ar buvote) rūkalius.
Indijos dermatologijos internetiniame leidinyje paskelbtas 2013 m. tyrimas parodė, kad rūkantys asmenys du ar daugiau kartų linkę į priešlaikinį žilimą nei žmonės, kurie nerūko. Be to, rūkymas gali ir kitaip kenkti jūsų plaukams: tam tikros cigarečių dūmuose esančios cheminės medžiagos suyra plaukų ląstelėse, o tai lemia nuplikimą, pasak „New York Times“.
6. Žilumas yra jūsų genuose.
Kaip žinote, jei jūsų tėvai ar seneliai pražilo anksti, tikėtina, kad jums nutiks tas pats. Vis dėlto, 2016 m. tyrimas parodė tikslų geną, atsakingą už žilus plaukus. Tyrime buvo nagrinėjami daugiau nei 6 tūkst. Lotynų Amerikos žmonių genomų ir nustatyta 18 genų, turinčių įtakos plaukų savybėms, įskaitant IRF4, kuris anksčiau buvo žinomas kaip šviesius plaukus lemiantis genas žmonėms iš Europos, bet dabar atrasta, kad jis susijęs ir su žilais plaukais.
„Tai pirmas kartas, kai surastas žilumo genas žmonėms. Kai plaukai žilsta, atsitinka kažkas, darąs įtaką genui – jis pradeda gaminti mažesnį melatonino kiekį. Dabar mes galime užduoti daugiau konkrečių funkcinių klausimų“, – spaudos pranešime sakė Londono universiteto koledžo mokslininkas dr. Kaustubhas Adhikari.
Vėlgi, jei turite žilus plaukus, paprasčiausiai tai gali reikšti, kad jūs sukaupėte gyvenimo patirties ir taip uždirbote šias žilas sruogas – jūsų pasirinkimas, dažyti jas ar ne.
