Ilgas buvimas pasilenkus, netaisyklingas sunkių daiktų kėlimas, intensyvus fizinis darbas kitą dieną gali prirakinti ir prie lovos.
BENU vaistininkas Marius Lukštaraupis sako, kad per patį darbymetį nereikėtų pamiršti savo sveikatos.
Reguliarios pertraukos, patogi kūno pozicija gali padėti išvengti ar sumažinti nugaros skausmus. Vaistininkas dalinasi ir patarimais, kaip greičiau atsitiesti, kai nugaros skausmų išvengti nepavyksta.
„Prasidėjus lauko darbų sezonui, vaistinėje padaugėja klientų, ieškančių pagalbos maudžiančiai nugarai. Dažniausias nusiskundimas – juosmeninės nugaros dalies, stuburo skausmai. Vieniems tai epizodinis reiškinys po intensyvesnio fizinio darbo, kitus nugaros skausmai kamuoja nuolat.
Po žiemos į daržus ir sodus sugužėjusių gyventojų nugaros raumenys atpratę nuo fizinio darbo, nusilpę, todėl ilgesnis buvimas prie lysvių susilenkus, sunkių dėžių kilnojimas, žemės kasimas apkrauna nuo darbo atpratusius raumenis ir stuburą, sukeldamas skausmus.
Todėl, pradėdami darbus sode, nepulkite į juos stačia galva ir be atokvėpio – nepamirškite, kad nugaros raumenims prie padidėjusio krūvio reikia įprasti pamažu“, – sako vaistininkas M.Lukštaraupis.
Sodininkus dažniausiai vargina ūmus nugaros skausmas
Pasak vaistininko, nugaros skausmas gali būti ūmus arba lėtinis. Ūmus skausmas dažniausiai prasideda staiga, gali būti labai intensyvus, neleidžiantis net pajudėti, pakilti iš lovos. Nors ūmus skausmas kuriam laikui sutrikdo gyvenimo ritmą ir sukelia didelį diskomfortą, jis gana greitai praeina.
Lėtinis nugaros skausmas taip greitai nepraeina – jis vargina nuolat, tai sustiprėdamas, tai susilpnėdamas. Lėtinio skausmo priežasčių rekomenduojama ieškoti kartu su gydytoju. Iš vienos pusės, tai gali būti pernelyg nejudraus gyvenimo būdo, sėdimo darbo, netinkamos laikysenos pasekmė. Iš kitos pusės, lėtinį nugaros skausmą gali sukelti ir rimtesni negalavimai, kaip sąnarių, stuburo slankstelių ir kaulų ligos.
„Ūmaus nugaros skausmo galima išvengti tinkamai paruošus nugaros raumenis ir stuburą padidėsiančiam fiziniam krūviui, o patį krūvį tolygiai paskirstant visiems nugaros raumenims bei skiriant pakankamai laiko ir poilsiui“, – pataria M.Lukštaraupis.
Prieš darbus sode – raumenų apšilimo mankšta
Siekiant užkirsti kelią kitą dieną po darbų sode kamuojantiems nugaros skausmams, prieš darbus raumenis kiek apšildykite, padarykite keletą nugaros raumenims skirtų pratimų. Juosmeninės dalies raumenis sušildysite švelniai į abi puses sukdami viršutinę kūno dalį per juosmenį. Stuburą darbams paruošite darydami negilius prisėdimus ir tuo pačiu ištempdami stuburą. Sušildykite pečių juostą, sukdami ratus petimi į vieną ir į kitą pusę.
„Sušildyti raumenis prieš fizinį krūvį svarbu dėl kelių priežasčių. Pirmiausia, tinkamai apšilę raumenys dirba efektyviau. Tai reiškia, kad lengviau bus nudirbti suplanuotus darbus, raumenys ne taip greitai pavargs. Antra, raumenų apšilimas padeda išvengti traumų: raumenų patempimo, plyšimo. Tą labai gerai žino sportininkai, todėl prieš treniruotę visada padaro gerą apšilimą. O fizinis darbas sode juk taip pat ne mažesnis sportas, ypač nugarai“, – kodėl apšilimas svarbus, pasakoja vaistininkas.
Tačiau nepamirškite, kad ir apšilusiems raumenims bei stuburui karts nuo karto reikia poilsio. Todėl tarp darbų reikėtų daryti pertraukas, neužsibūti ilgai vienoje pozoje, ypač susilenkus. Kasti, purenti, ravėti žemę rekomenduojama prisėdus ant žemo suoliuko ar klūpant. Tiesa, klūpėdami ar priklaupę ant vieno kelio, pasitieskite ką nors minkšto – saugosite kelių sąnarius.
Venkite ir sunkių nešulių kėlimo. Žemių maišą, dėžę su sodinukais ir kitus sunkius nešulius, esant galimybei, pervežkite karučiu ar krepšyje su ratukais. O keldami nuo žemės sunkius daiktus, pritūpkite ar bent sulenkite kojas per kelius. Keliant sunkumus stačiu kampu, apkraunami nugaros raumenys ir stuburas. Kad išvengtumėte didelės apkrovos sąnariams, keldamiesi į ką nors atsiremkite – dalį krūvio perkelsite rankoms.
Ūmiam skausmui malšinti – ir kompresai, ir medikamentai
O ką daryti, jeigu po dienos sodo darbų nugarą „surakina“ skausmas? Vaistininkas vardija kelis būdus skausmui palengvinti ir greičiau atsitiesti.
„Pirmoji pagalba, užklupus nugaros skausmui, šaldymas arba šildymas. Jeigu skausmas ūmus ir intensyvus, ypač pasitempus nugarą, pirmiausia rekomenduojama skaudamą vietą šaldyti. Tinka į rankšluostį suvynioti ledo kubeliai ar bet kokie produktai iš šaldiklio, taip pat suvynioti į audinį. Šaltis greitai sumažins skausmą. Jeigu nugaros skausmas neišnyksta, skaudamą vietą šildyti rekomenduojama ne anksčiau kaip po 48 valandų. Galite pagulėti šiltoje vonioje ar pastovėti po karštesniu dušu, dėti šildančius kompresus. Šiluma atpalaiduos raumenis, leis greičiau atsitiesti ir grįžti prie įprasto ritmo“, – šildančių ir šaldančių kompresų poveikį aiškina vaistininkas.
Vaistinių preparatų ūmiam skausmui malšinti pasirinkimas yra gana platus. Tai gali būti ir geriamieji vaistai, ir specialūs tepalai ar pleistrai. Pasirinkti tinkamą preparatą padės vaistininkas.
„Tepalai raumenų skausmui malšinti pasižymi vietiniu poveikiu, todėl gali būti puiki alternatyva žmonėms, kurie vartoji daug kitų vaistų. Renkantis tepalą ar gelį, reikėtų žiūrėti, kad tai būtų nesteroidinis vaistas, kurio veiklioji medžiaga gali būti ibuprofenas, ketoprofenas (receptinis vaistas), diklofenakas, naproksenas ar rečiau randamas piroksikamas. Visi jie turi panašų poveikį ir padeda malšinti uždegimą. Kai kurie tepalai dar turi pagalbinių medžiagų (dažniausiai – mentolio), suteikiančių šaldomąjį poveikį“, – apie uždegimą ir skausmą malšinančius tepalus pasakoja vaistininkas.
Daugumą gelių galima naudoti 2-3 kartus per parą, įtrinant ploną sluoksnį ant skaudamos vietos. Tačiau kiekvienu atveju rekomenduojama pasikonsultuoti su vaistininku ar perskaityti informacinį lapelį, nes gelio naudojimas gali skirtis.
Nugaros raumenims atpalaiduoti galima rinktis ir šildomuosius tepalus. Tačiau jie gali sudirginti odą ir sukelti alergiją, todėl reikėtų prieš tai pasikonsultuoti su vaistininku ar gydytoju.
Esant itin stipriam skausmui ar nepadedant tepalui, vaistininkas gali rekomenduoti geriamuosius vaistus nuo uždegimo ir skausmo. Tai preparatai, kurių veiklioji medžiaga yra ibuprofenas, diklofenakas, naproksenas, deksketoprofenas, taip pat receptiniai nimesulidas ir meloksikamas bei kiti. „Tačiau, jeigu naudojate nesteroidinį priešuždegiminį tepalą, nereikėtų tuo pat metu gerti ir tokį patį poveikį turinčių geriamųjų vaistų“, – sako vaistininkas.
Esant ūmiam uždegimui, vaistininkas rekomenduoja rinktis tirpstančių tablečių, kapsulių ar granulių formos vaistus – jie suveikia greičiau. Dėl konkrečių dozių reikėtų konsultuotis su vaistininku ar gydytoju.
Skausmui malšinti tinka ir pleistrai. Jų veiklioji medžiaga dažniausiai yra ta pati kaip ir geriamuosiuose vaistuose ar geliuose. Pleistrai klijuojami ant skaudamos vietos, dažniausiai ne daugiau kaip 2 kartus per parą – ryte ir vakare.
Jeigu nugaros skausmas kelias dienas nepraeina ir plinta į kojas, kitas kūno sritis, reikėtų pasirodyti gydytojui, kuris nustatys skausmo priežastį ir paskirs gydymą.
