Jei per parą suaugusiesiems rekomenduojama apie 150 mikrogramų jodo, tyrimo metu nustatyta, kad lietuviai jo gauna vos 30. Tiesioginės #LrytasGYVAI transliacijos metu sveikos mitybos specialistė Vaida Kurpienė atsakė, kodėl jodo gauname per mažai, kodėl jis mums reikalingas ir su kokiais produktais organizmas gali jį įsisavinti.
„Dėl jodo trūkumo gali pradėti palengva augti svoris, jodas turi didžiulę įtaką skydliaukės veiklai, blogiau gaminasi hormonai, gali sutrikti menstruacijų ciklas, užkietėti viduriai, sutrikti dėmesio koncentracija, atsirasti smegenų rūkas ir nuovargis.
Žinoma, šie požymiai yra labai nespecifiniai ir juos galima priskirti tiesiog nuovargiui, pavasarinei depresijai ar išsekimui, todėl mes į juos dažnai nekreipiame dėmesio“, – vardijo požymius mitybos specialistė.
Pasak jos, maistas – pagrindinis jodo šaltinis. Lietuviai tikrai per mažai valgo žuvies, o jei valgo, tai per daug pakepintą, o jodas kepant garuoja. Tad jeigu mes produktus, net ir tuos, kurie turi daug jodo, ilgai kepam, verdam, tada laikom 3 dienas pagamintus, jodas ima ir išgaruoja.
„Todėl labai svarbu valgyti kuo šviežesnį, jūrinį maistą: žuvį, jūros dumblius. Taip pat jodo yra sūryje, kituose pieno produktuose. Į vaizdinę medžiagą įdėjau ir ledus, bet grietininių ledų reikėtų suvalgyti apie 350 g per vieną dieną, o toks kiekis jau turėtų kitų pasekmių, todėl nerekomenduotina.
Nemažai jodo yra ankštiniuose produktuose, sėklose, riešutuose, bet jų reikėtų suvalgyti didelį kiekį. Štai sojos pupelių reikėtų suvalgyti apie 800 g, o vienu kartu tiek neįveiksim ir nereikėtų to daryti, nes labai svarbu valgyti kuo įvairesnius produktus“, – atkreipė dėmesį V.Kurpienė.
Kalbant apie tai, kas trukdo pasisavinti jodą, tiesioginės transliacijos viešnia užsiminė, jog kopūstiniai augalai, kaip antai gūžiniai kopūstai, brokoliai, visi jie turi jodo, bet kartu juose yra ir medžiagų, trukdančių įsisavinti jodą.
Tačiau jeigu gerai termiškai apdorosime juos prieš valgydami, tai didžioji dalis tų medžiagų suirs ir jodo įsisavinimas nebebus toks sudėtingas procesas. Žinoma, reikia nepamiršti, kad ilgai verdant jodas iš kopūstų taip pat gali išgaruoti. Ir jeigu manėte, kad joduota druska yra tas produktas, iš kurio ši medžiaga niekaip neišgaruos, tai labai klystate.
„Druską vartoja visi, nes ji yra pigi ir prieinama kiekvienam. Tačiau tos joduotos druskos vartoti galime tik namie, tad jeigu perkate jau pagamintus produktus ar valgote viešose maitinimo įstaigose, ten naudojama druska gali būti visai kitokia.
Be to, naudodami joduotą druską namie, labai svarbu tai, kaip ją laikome ir vartojame. Jei nusipirkę druskos pakuotę laikome atvirą, jodas garuoja, tad dalies jo ir nelieka. Taip pat vartodami joduotą druską, reikėtų ją naudoti maisto ruošimo pabaigoje, nes jeigu virsime, druska liks, o jodo nelabai“, – pabrėžė mitybos specialistė.
