Apie tai #LrytasGYVAI tiesioginės transliacijos metu papasakojo ir savo pačios patirtimi pasidalijo žinoma tinklaraštininkė ir knygos „Gyvenimas be gliuteno“ autorė Kristina Pozingytė.
„Apie glitimo netoleravimą sužinojau tik po ilgo paieškų kelio. Aš blogai jaučiausi, turėjau įvairių sveikatos sutrikimų, gydytojai ieškojo, kas su manimi darosi ir po 6 metų jie nustatė, kad negaliu toleruoti gliuteno. Tad nuo to laiko laikausi griežtos dietos.
Tai nėra celiakija, tai tik jautrumas gliutenui. Celiakija – tai autoimuninė liga, kuria gali sirgti žmonės, turintys geną, o žmogus, neturintis tokio geno, gali turėti nebent neceliakinį jautrumą gliutenui, būtent su tokiu susidūriau aš. Tai reiškia, kad jeigu neturite geno, susirgti neįmanoma“, – pabrėžė moteris.
Pasak jos, celiakija yra aiški liga, apie kurią gerai žinoma ir išmanoma medicinoje, o neceliakinis jautrumas gliutenui vis dar yra kažkokia mistika, nes neaišku, kaip šis sutrikimas atsiranda.
Simptomai painiojami su kitomis ligomis
Kristiną ilgą laiką kamavo virškinimo sutrikimai, pilvo pūtimas, vidurių užkietėjimas, viduriavimas, galvos skausmai, vėmimas, bėrimas, plaukų slinkimas ir svorio netekimas.
„Dabar galvoju, kiek daug simptomų ir kiek daug vyko su manimi, tad turbūt dėl to gydytojams ir buvo sunku atrasti, kas su manimi negerai, nes tokie simptomai gali signalizuoti daug skirtingų ligų.
2011 m. Lietuvoje visai nebuvo informacijos apie šią problemą, o jei ir buvo, tai labai iškreipta. Tad ieškoti informacijos lietuvių kalba buvo beprasmiška, ieškojau užsienio tinklalapiuose.
Kadangi vienintelis ir pagrindinis gydymas yra dieta, nuo pat pirmos diagnozės dienos turėjau atsisakyti kviečių, miežių ir rugių. Tai reiškia, kad teko atsisakyti skaniosios duonos, makaronų, lazanijos, bandelių ir t. t. Keičiau viską į daržoves, o mėsa pakeitė vaisius, nes nuo kai kurių taip pat kartais pūtė pilvą, bet po truputį susitvarkė organizmas ir vėl galėjau valgyti vaisius“, – atskleidė tinklaraštininkė.
Skaityti produktų etiketes – privaloma
Knygos autorė pridūrė, kad apsinuodyti glitimu galima suvalgius net paprasčiausią patiekalą kavinėje ar gerai neįsigilinus į informaciją, pateiktą ant produkto.
„Pavyzdžiui, cepelinai paprastai yra gaminami iš bulvių, tai ten gliuteno nėra ir atrodo jie turėtų būti visiškai saugūs, bet kavinėse labai dažnai juos daro iš mišinių, kuriuose gali būti kviečių. Kartą tokių cepelinų prisivalgiusi pasijutau labai blogai, todėl grįžau į kavinę išsiaiškinti, kas juose buvo.
Be to, grietinės padaže taip pat gali būti įdėta miltų, dažnai mėsa apvoliojama miltuose, tad gliuteno gali būti tiek visur užslėpta, kad žmogus apie tai nė nesusimąsto. Be to, saldainiuose, vištienos sultinyje, majoneze, pomidorų padaže ar marinatuose glitimo pasitaikyti gali irgi“, – įspėjo Kristina.
Dėl šių priežasčių labai svarbu skaityti etiketes ir jeigu joje pažymėta, kad gali būti kviečių, miežių, rugių ar glitimo pėdsakų, geriau to produkto net nebandyti vartoti.
