Fitoterapeutas Virgilijus Skirkevičius pažįsta ne vieną ligonį, kuris sutinka pavasarį su nerimu akyse, nes nežino, kaip iškentėti ligos paūmėjimą. Šiuo metu vitaminų atsargos organizme būna išsekusios, sumažėjęs atsparumas įvairioms infekcijoms, nėra energijos, menkiausiam fiziniam darbui atlikti reikia kur kas daugiau jėgų.
Taip pat yra lėtinių ligų, kurios paūmėja prieš orų kaitą, todėl sezoniniai paūmėjimai pasikartoja tiek pavasarį, tiek rudenį. Tokiems žmonėms pavasarį kur kas sunkiau nei žiemą.
Tačiau impulsas atgimti nėra tik poetinė metafora – žmogaus kūne yra daug ląstelių, kurios nuolat atsinaujina, o šia savybe pasižyminčios kepenys veikia kaip energijos šaltinis.
– Į ką reikėtų atkreipti dėmesį, jei atšilus orams žmogus jaučiasi be jėgų?
– Rytų medicinoje ne veltui daug dėmesio skiriama kepenims, kurios gamina tulžį.
Kepenys – svarbiausia organizmo laboratorija, kuri jautriai reaguoja į vidinius ir išorinius pokyčius. Laboratorijoje turi būti ideali tvarka – visi mėgintuvėliai, reagentai turi būti tvarkingai sudėti, tik tuomet ji galės normaliai veikti.
Taip ir dėl kepenų – jei viskas gerai, jos nesiunčia jokių signalų. Apskritai nėra tokio simptomo kaip kepenų skausmas – jei kepenys veiks puikiai, gerai funkcionuos ir virškinimo sistema.
Neretai būna ir taip – žmogus skundžiasi sąnarių skausmu, mano, kad dėl to kalti pakitimai kremzlėse, kauluose ar sausgyslėse, kaltina artėjančią senatvę, bet nesusimąsto, kad dėl to gali būti kaltos silpnos kepenys, kurios susijusios su raumenų ir griaučių sistema, nes ją stimuliuoja.
Dėl šios priežasties Rytų medicinoje daug patarimų, kaip išvengti ligų ir atjauninti savo organizmą, yra susiję su receptais, gerinančiais kepenų veiklą. Būtų galima pasakyti ir taip: kepenys – kaip medis, kuris savo syvais maitina širdį.
– Kada galima įtarti kepenų sutrikimus?
– Manau, nėra tokio organo, kuris nepajustų prasto kepenų veikimo. Kepenys taip pat lemia kraujo rodiklius, vadinasi, veikia širdies ir kraujagyslių sistemą. Jei kepenys prastos, bus prasta kraujotaka, nekalbu jau apie tai, kad sutrikus kepenų veiklai kentės kasa, taip pat blužnis.
Mat kepenys gamina tulžį, jei ši funkcija sutrinka, vadinasi, bus bėdų su kasa, gali išsivystyti antrojo tipo cukrinis diabetas.
Pavyzdžiui, antsvoris irgi yra ženklas, kad kepenys nesusidoroja su joms tenkančiu krūviu. Šylant orams dailioji lytis rūpinasi svorio metimo priemonėmis, tačiau net nesusimąsto apie kepenų įtaką šiame procese.
Būtina suprasti, kad kepenys yra arčiausiai gamtos, – pašalinus dalį kepenų jos atauga. O netekus dalies inksto jis neataugs, neataugs ir pašalinta dalis plaučio, širdies ar žarnyno.
Kepenys sugeba atkurti savo ląsteles, jos taip pat turi jėgų atkurti visą organizmą, todėl svarbu stiprinti šį unikalų kepenų gebėjimą.
– Kaip įmanoma apsisaugoti nuo kepenų riebėjimo ir randėjimo?
– Yra daug priežasčių, dėl kurių vystosi kepenų ligos, pavyzdžiui, įvairios kilmės kepenų uždegimai hepatitai, taip pat pavojingas kepenų riebėjimas ir randėjimas.
Jei pažeidžiamos kepenų ląstelės, vietoj liaukinio audinio atsiranda randinis audinys, dalis kepenų neveikia, vystosi kepenų nepakankamumas. Kepenis gali susargdinti ne tik netinkami maisto produktai, bet ir blogos mintys.
Yra toks vaizdingas posakis „tulžingas žmogus“. Tai žmogus, kuris turi daug pykčio, o tulžį gamina kepenys. Žmogus turi suprasti – jeigu gydytojas išoperuoja tulžies pūslę, buvo bloga tulžis, nes kaupdamasi pūslėje ji sudarė akmenis.
Pyktis tirština tulžį ir blogina jos savybes. Netgi nagų pabalimas, odos niežėjimas, skysčių kaupimasis kojose – visa tai susiję su kepenų veikla.
– Kokia gali būti natūrali pagalba?
– Vidinė ramybė ir tinkama mityba daro stebuklus, o liga – mūsų gyvenimo rezultatas. Pirmiausia tai judėjimas, fizinis aktyvumas, antra – gebėjimas atleisti ir nekaupti savyje pykčio. Žmonės neturi pavydėti vieni kitiems, nesijausti nuskriausti, kad jų niekas nemyli.
Meilė, kurią rodome savo artimiesiems, nėra tik romantika. Tai fiziologiškai pagrįsta būtinybė, nes mylinčiam žmogui nieko netrūksta, jis nejaučia pykčio.
Tokiu atveju jo tulžis bus gera, normaliai veiks kepenys, vadinasi, į kraują pateks medžiagos, kurios skatina smegenų veiklą, gerą nuotaiką, nebus ir virškinimo sutrikimų, vidurių užkietėjimo ar pilvo pūtimo.
Būtent piktumas mus pražudo, nes nesugebame susitvarkyti su savo mintimis, emocijomis. O tai reiškia, kad tirštėja tulžis, blogėja kraujo rodikliai, kemšasi kraujagyslės.
Mums reikia kalbėti ne tik apie biologiškai svarbias medžiagas, kurios stiprina kepenis, bet ir apie mitybos ypatumus, gyvenimo būdą.
– Kuo naudingi vaistiniai augalai?
– Vartodamas vaistinius augalus žmogus gali pagerinti savijautą, kuri dažnai pašlyja keičiantis metų laikams.
Pavasarį, kai šyla oras, kepenys orientuojasi į lengvesnį maistą, į tai, jog nereikės tiek daug šilumos gaminti organizmui, o atėjus spaliui, kai viskas šaltėja ir traukiasi, kepenys orientuojasi į tai, kad bus valgomi cepelinai, kepsniai.
Yra net toks posakis – kuo susirgai, tuo ir gydytis. Tai reiškia, kad gydyti virškinimo sutrikimus, taip pat kepenų ligas gali tokie augalai, kurie sutinkami mūsų maitinimosi terpėje. Tai – augalai, kurie yra šalia mūsų, prie kurių esame pripratę.
Svarbūs augalai, tausojantys kepenis, yra Lietuvoje augantys margainiai, jų sėklos yra riebios, nes turi daug nesočiųjų rūgščių. Šie augalai naudojami įvairioms kepenų ligoms gydyti.
Norint atkurti kepenų ląsteles, mums reikia atkurti jų membranas, o jos yra riebalinės, sujungtos su baltymais, todėl margainių sėklų „riebalai“ yra svarbūs kepenų apsaugai.
Bet reikia atsižvelgti į dar vieną aplinkybę – neužtenka papildyti mitybos vienu grynu cheminiu junginiu. Biologiškai aktyvių medžiagų kompleksas garantuoja saugumą, efektyvesnį veikimą, jį galima vartoti keletą mėnesių.
– Kuo ypatingi fermentai? Kas lemia jų gamybą organizme?
– Gyvenimo pagrindą sudaro keli dalykai, nors ir žiauru tai sakyti, – kaip žmogus virškina ir kaip sukuria save.
Jei prastai virškina, kraujyje atsiranda svetimų medžiagų, kurios blogai veikia.
Su amžiumi fermentų veikla silpnėja, o tai reiškia, kad mes ilgainiui nesugebame pašalinti visų svetimų medžiagų, jos ima kauptis.
Jei kepenys silpnos, jei gresia artritas, podagra, jei yra bėdų dėl storojo žarnyno, jei dažnai puola peršalimas, gripas ir kitokios infekcijos, vadinasi, reikia pagalbos.
Tik tada kepenys galės gaminti tulžį kokybiškai ir kiekybiškai. Tai bus naudinga ir kasai, nes ji išskirs fermentų tiek, kiek jų reikės. Jei tulžies kokybė gera, gerai veikia kepenys, vadinasi, ir kasa tvarkingai gamins fermentus, o tai reiškia, kad virškinimas bus geras.
– Pastaruoju metu išpopuliarėjo ciberžolės, jos naudojamos ne tik kaip prieskonis, bet ir kaip vaistas. Kuo jos ypatingos?
– Ciberžolės yra stiprūs antioksidantai. Ciberžolių šaknyse aptinkamas kurkuminas gerina tulžies išsiskyrimą, stimuliuoja kepenų veiklą, taip pat saugo jas nuo pažaidų, kylančių dėl vaistų, įvairių cheminių medžiagų.
JAV gydytojai kurkuminą skiria net onkologiniams ligoniams. Pasaulyje atlikta daugybė studijų, įrodančių kurkumino reikšmę. Jis naudojamas taip pat mišiniuose, kurie paskatina kepenų veiklą ir virškinimą.
Lietuvoje kurkuminą galėtų pakeisti raugerškis, tačiau šis augalas kur kas mažiau tyrinėtas. Raugerškių šaknys taip pat geltonos, jos netgi vadinamos medine kurkuma.
Margainiai ir ciberžolės – pagrindiniai augalai, tausojantys kepenis. Jie skatina kepenų veiklą, atkuria kepenų ląsteles.
Tačiau yra viena kliūtis – kurkuminą organizmas sunkiai pasisavina, reikia į mišinius dėti juodųjų pipirų. Juose esanti medžiaga piperinas padeda išspręsti svarbų uždavinį – ji gerina silimarino aktyvumą ir kurkumino pasisavinimą plonajame žarnyne. Būtent plonajame žarnyne suskaidytos medžiagos keliauja į kraują.
– Kokių vaistinių augalų dar reikia pavasarį?
– Dilgėlės, gysločiai, medetkos, bijūnai taip pat svarbūs, nes palaiko normalią žarnyno veiklą, padeda virškinti.
Dilgėlės turi daug kalio, magnio, yra svarbios virškinimui. Pavasarį dilgėlės – nepakeičiamas šių mikroelementų šaltinis. Ankstyvą pavasarį ar vėlyvą rudenį galima išsikasti bijūnų šaknų, nes jos taip pat pagelbėja kepenims.
Šie augalai įeina į įvairių mišinių sudėtį, nes padeda harmonizuoti margainių, ciberžolių ir juodųjų pipirų veikimą. Ajurvedoje šie augalai aprašyti kaip šildantys ir sausinantys gleivinę.
Ilgai juos vartojant būtina atsvara, vadinasi, reikia augalų, kurie šaldo ir drėkina gleivinę. Tokį vaidmenį atlieka dilgėlės, gysločiai, medetkos ir bijūnai.
Naudodami augalų mišinius vienu metu nušauname du zuikius – mišiniai tampa saugesni, jų poveikis būna efektyvesnis, nei vartojant atskirai kiekvieną augalą.
Kepenų veiklą skatinančių augalų mišinius būtina vartoti valgant, o ne prieš tai ar po to. Valgant šie produktai gerina virškinimą ir kepenų veiklą.
Jie netrukdo medikamentams, kuriuos gydytojas būna paskyręs nuo gretutinių ligų, priešingai – padeda neutralizuoti pažeidimus, atsiradusius dėl vaistų vartojimo.
