Padėti širdžiai gali ir augalai – gudobelės, sukatžolės ir valerijonai, puikiai žinomi dėl širdies darbą gerinančių savybių. Tuo įsitikinęs fitoterapeutas Virgilijus Skirkevičius, priminęs, kad vaistinių augalų derinimo tradicijos skaičiuoja šimtmečius.
O šiais laikais vaistingieji augalai tampa vis populiaresne ir saugesne gydymosi priemone neskubantiems iškart griebtis cheminių preparatų.
Gudobelės – senos širdies vaistas. V.Skirkevičius teigė, kad dėl savo savybių gudobelės dažnai vadinamos senos širdies vaistu, nes ypač rekomenduojamos 50 metų ribą peržengusiems žmonėms.
Gudobelės stiprina širdies raumenį, gerina kraujotaką ir kraujo apytaką smegenyse, mažina cholesterolio kiekį, ramina centrinę nervų sistemą. Tinka kamuojant skausmams širdies plote, nemigai, dažnam širdies plakimui, tirpstant kairei rankai.
Sukatžolės gydo ir ramina. Sukatžolės ramina centrinę nervų sistemą, lėtina širdies ritmą, mažina kraujospūdį. Patariama vartoti sergant širdies ir kraujagyslių neuroze, širdies raumens uždegimu, turint širdies ydą. Dėl raminamojo poveikio sukatžolės padeda gydyti depresiją, mažina nerimą, stresą.
Sukatžolių preparatai, kaip ir gudobelių, ypač rekomenduojami vyresnio amžiaus žmonėms. Tačiau nepatariama vartoti tiems, kurių žemas kraujospūdis ir lėtas širdies ritmas.
„Kartu su gudobelėmis ir sukatžolėmis labai vertingi valerijonai, pasižymintys nervų sistemą stiprinančiomis ir spazmus naikinančiomis savybėmis. O jei kankina dažnai širdies ligas lydintis nerimas, stresas, isterija ar galvos svaigimas, geriausia, ką gamta gali pasiūlyti, tai valerijonų šaknys ir iš jų gaminamos vaistų formos“, – pasakoja V.Skirkevičius.
Augalinė terapija saugesnė už cheminius vaistus. Gudobelės, sukatžolės ir valerijonai naudojami kuriant preparatus širdies ir kraujagyslių negalavimams malšinti ir gydyti. Šias žoleles galima rinkti patiems, džiovinti ir ruošti arbatą. Tačiau tai tinka žmonėms, neturintiems rimtesnių sveikatos sutrikimų.
Vartotojams siūloma daugybė preparatų su šiomis žolelėmis – tablečių, kapsulių. Tačiau vartojant pastarąsias gali tekti ilgiau laukti, kol organizmas pasisavins veikliąsias medžiagas, taip pat kyla pavojus sudirginti skrandžio gleivinę.
Vienas seniausių augalinės terapijos būdų – žolelių tinktūros – laikomas saugiu ir veiksmingu augaliniu vaistu. Fitoterapeutas prabrėžė, kad tinktūros saugios kepenims ir inkstams, nes etanolyje ištirpinami natūralūs augalai, o ne cheminės medžiagos.
Be to, tam tikrą laiką vaistingąsias žoleles laikant spirito tirpale, jos daug efektyviau atiduoda savo naudingąsias savybes, o tai leidžia daug greičiau pajusti teigiamą poveikį širdžiai, kraujagyslėms, nervų sistemai ir virškinimui, nes dalis veikliųjų medžiagų pasisavinamos iškart per burnos gleivinę“, – teigia V.Skirkevičius.
Augalus galima užpilti ir vandeniu, tačiau vanduo skystiesiems ekstraktams ar tinktūroms gaminti nerekomenduojamas. Vandenyje blogiau tirpsta veikliosios žolelių medžiagos, tokios tinktūros ir ekstraktai greitai genda, rūgsta, pelija. Siūloma daug įvairių maisto papildų ir preparatų su šiais augalais, tad kiekvienas žmogus gali rasti sau tinkamiausią vartojimo formą“, – pasakoja fitoterapeutas.
Svarbu sveikas gyvenimo būdas. „Tai yra pagrindinė sąlyga gerai jaustis, išvengti ligų ir sveikatos sutrikimų, atitolinti senatvę, ilgiau išlikti darbingiems“, – įsitikinęs fitoterapeutas.
Kiekvienas turime sąmoningai rūpintis sveikata, užsiimti reguliaria fizine veikla, sveikai maitintis, skirti pakankamai laiko poilsiui, vengti nuolatinio streso. Svarbu nepamiršti, kad gamta yra geros savijautos šaltinis – pasivaikščiojimu gryname ore turėtume mėgautis kuo dažniau.
