Pasak Vilniaus „Kardiolitos“ klinikų Neurologijos centro gydytojos neurologės Dalios Matačiūnienės, daugėja pacientų, kurie supranta, kad miego sutrikimai nėra tik komforto klausimas ir kreipiasi konsultacijos į gydytojus.
Sutrikimų rūšys
Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, žmonės susiduria su tomis pačiomis miego sutrikimų tendencijomis. Pasak specialistės, lietuviai dažniausiai kreipiasi dėl keturių pagrindinių miego sutrikimų grupių: nemigos, mieguistumo dienos metu, miego ritmo sutrikimo ar parasomnijos. Pastebima, kad vis dažniau sutrikimus pacientai linksta vertinti kaip ligą, nors dar ne taip seniai būdavo įprasta laikyti miegą komforto klausimu.
„Miego sutrikimai – tai ligos, lygiai taip pat kaip pirminė arterinė hipertenzija ar cukrinis diabetas. Dažniausiai pacientus kamuoja nemiga, kuri pasireiškia sunkumu užmigti, dažnais prabudimais naktį ar anksti ryte. Dienos metu žmonės jaučiasi nepailsėję, mieguisti, nedarbingi,“ – pažymi neurologė.
Pasireiškia ir kitas, neretai sunkiai atpažįstamas sutrikimas – mieguistumas dienos metu. Šie pacientai kreipiasi ne taip dažnai, nes yra socialiai priimtinų būdų budrumui padidinti: kofeinas, juoda, žalioji arbata. Tokiu atveju mieguistumas ne taip stipriai jaučiamas, bet po juo gali slypėti rimti miego sutrikimai. Dažnas jų – kvėpavimo pauzės miego metu (miego apnėja).
„Vis labiau paplintantis negalavimas, susijęs su šiuolaikiniu gyvenimo būdu – miego ritmo sutrikimai. Jie dažni, nes žmonės daug keliauja, keičia laiko juostas, turi pamaininius darbus. Šie sutrikimai kyla iš miego režimo išbalansavimo.
Skirtingi miego sutrikimai būdingi ir skirtingoms amžiaus grupėms. Vienas jų – parasomnijos – dažniausiai pasireiškia vaikams. Tai nepageidaujami įvykiai miego metu: vaikščiojimas, kalbėjimas, įvairių garsų skleidimas, košmarai“, – miego rūšis apžvelgia neurologė D. Matačiūnienė.
Kada jau reiškia ligą?
Miego sutrikimus vertinti kaip ligą galima, kai simptomai dažnai kartojasi, neturi aiškios priežasties ir nepraeina savaime. Tokiu atveju rekomenduojama pirmiausia pasikonsultuoti su gydytoju, nes iš pokalbio bus galima įvertinti sutrikimo sudėtingumą ir reikalingų tyrimų poreikį.
„Remiantis statistika, kas trečias pacientas atėjęs pas šeimos daktarą miego sutrikimų net nepamini. Įprasta konsultuotis dėl skausmo, pakilusio spaudimo, bet apie miego sutrikimus pasakoti savo gydytojui nėra priimta. Ir pagalbos išdrįsta kreiptis tik po kelerių metų.
O miego sutrikimai gali būti net sunkiai koreguojamų kardiologinių ligų priežastis. Po jais gali slėptis tiek sunkiai koreguojama spaudimo liga, tiek širdies ritmo sutrikimai nakties metu“, – grėsmes įvardina gydytoja.
Reikalingi tyrimai
Stebint augantį miego sutrikimų tyrimų poreikį, matyti, kad žmonės vis dažniau susirūpina savo miego kokybe. Išsamiausias miego tyrimas – videopolisomnografija yra plačiai taikomas visame pasaulyje. Jo metu registruojami visi svarbiausi miego parametrai, kurie leidžia nustatyti galimus sutrikimus. Vilniaus „Kardiolitos“ klinikose šis tyrimas taikomas suaugusiesiems jau nuo šių metų.
„Šis tyrimas, vadinamasis aukso standartas, pacientui atliekamas vienvietėje palatoje, stebint jo nakties miegą. Prijungtų elektrodų pagalba registruojamos miego stadijos, kurios vėliau leidžia įvertinti bendrą miego struktūrą, cikliškumą, gilumą.
Taip pat fiksuojami kvėpavimo rodikliai, stebimos pauzės, vertinami deguonies kiekio kraujyje svyravimai, taip pat registruojamas garsas, širdies veikla, kojų judesiai. Miego metu pasitelkiamas ir vaizdo įrašo registravimas. Esant nevalingiems judesiams ar neįprastam miegančiojo elgesiui nakties metu, vertinamas jų ryšys su smegenų veiklos pakitimais“, – tyrimo eigą komentuoja D. Matačiūnienė.
Greitėjant gyvenimo tempui, dėl miego sutrikimų vis dažniau kreipiasi ir jaunesnio amžiaus pacientai. Jeigu anksčiau nemigos sutrikimai pasireikšdavo vyresniesiems, pastebima, kad dėl jos kreipiasi vis jaunesni žmonės. Visais atvejais, pasak specialistės, ligą diagnozuoti geriausiai padės specialisto konsultacija. Todėl pastebėjus simptomus – laukti nereikėtų.
