Probiotikai - organizmui naudingos bakterijos. Vartojamuose probiotikų gausiuose produktuose daugiausia yra dviejų grupių bakterijų: pieno rūgšties bakterijų (Lactobacillen) ir bifidobakterijų (Bifidobacterium). Jų natūraliai yra ir paprastuose rauginto pieno produktuose, tokiuose kaip jogurtas ar kefyras, taip pat raugintose daržovėse: kopūstuose, agurkuose, pomidoruose ir t.t.
Probiotikų nauda mūsų organizmui yra patvirtinta - jis palaiko mikrofloros pusiausvyrą, slopina žalingų bakterijų augimą, padeda skaidyti maisto medžiagas, skatina B grupės vitaminų gamybą, stimuliuoja imuninę sistemą, aktyvina toksinų bei kitų nereikalingų medžiagų šalinimą iš organizmo.
Paprastai, vartojant antibiotikų, reikėtų vartoti ir probiotikus, nes šie apsaugo nuo disbiozės ir saugo kepenis nuo žalingo antibiotikų poveikio. Kodėl?
Patekę į organizmą antibiotikai nesirenka, kuri bakterija gera, o kuri – bloga. Juos vartojant naikinamos ir gerosios, ir blogosios bakterijos, todėl išbalansuojama natūrali žarnyno mikroflora. Tuo pačiu silpnėja ir imunitetas.
Suaugusių žmonių žarnyne gerųjų ir žalingųjų bakterijų pusiausvyra sutrinka ne tik dėl antibiotikų vartojimo, bet ir dėl netinkamo maitinimosi, didelio riebalų ir mėsos kiekio, per mažo vaisių, daržovių ir grūdų kiekio, taip pat dėl termiškai apdoroto ir daug konservantų turinčio maisto vartojimo.
Probiotinės bakterijos, patekusios į žarnyną pradeda kovą su mums kenksmingais mikroorganizmais. Gerosios bakterijos užimą visą laisvą vietą, nepalikdamos erdvės nenaudingiems kenkėjams. Patekusios į žarnyną probiotinės bakterijos ima keisti pH. Tai reiškia, kad susibalansavusi žarnyno mikroflora padeda efektyviau apdoroti maistines medžiagas, taip pat stiprėja ir žmogaus imunitetas.
