Portalo lrytas.lt tiesioginėje „Facebook“ transliacijoje #LrytasGYVAI Lietuvos bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų asociacijos prezidentas profesorius habilituotas medicinos mokslų daktaras Julius Kalibatas sakė, kad šiemet virusas yra ypač piktybiškas.
Esą, jei statistiškai kasmet gripo komplikacijos lemia apie 0,05 proc. mirčių, šiemet, panašu, kad gripo aukų bus gerokai daugiau.
Medikas pabrėžė, kad vienintelė patikima prevencinė priemonė nuo galimų gripo komplikacijų yra skiepai.
Gripo sezono metu ypač rekomenduojama skiepytis tiems, kurie patenka į didžiausias rizikos grupes: vaikams, seniems žmonėms, ypač tiems, kurie serga lėtinėmis sudėtingomis ligomis, taip pat nėščioms moterims.
Nepasigauti pavojingo viruso gali padėti ir tam tikros liaudiškos prevencijos priemonės, kad ir česnakų valgymas.
„Česnakai, be abejonės, stiprina imunitetą. Taip pat yra nustatytas ir vietinis antivirusinis jo poveikis. Nereikia sakyti, kad česnakai saugo vien nuo grybelių ir mikrobų“, – pažymėjo profesorius J.Kalibatas.
Taip pat gydytojas įspėjo vengti žmonių susibūrimų.
„Jeigu galite, nevažinėkite visuomeniniu transportu, nevaikščiokite į kinus, teatrus, stenkitės, jeigu nėra reikalo, kaip mažiau lankytis ir poliklinikoje.
Jeigu norite į polikliniką ateiti dėl to, kad jums skauda sąnarius, kuriuos jums skauda jau 10 metų, galbūt pralaukite tą gripo periodą ir ateikite į polikliniką tada, kai epidemija bus užsibaigus.
Aišku, labai svarbu ir kad žmogus susirgęs nesilankytų jokiuose kolektyvuose, neitų į darbą“, – pabrėžė profesorius.
Ne mažiau svarbi ir asmeninė higiena.
„Plaukite rankas, nes jeigu jus apčiaudėjo ar apkosėjo sergantis gripu, vadinasi, ant jūsų rankų irgi atsiduria gripo virusų dalelių.
Kol neturėjote galimybės nusiplauti rankų, nekrapštykite nosies, nelieskite lūpų, akių ir taip toliau“, – portalo lrytas.lt žurnalistei sakė profesorius J.Kalibatas.
Taip pat gydytojas rekomendavo gripo sezono metu prisiminti seną gerą apsaugos metodą: išspausti alijošių ir jo sultimis išsitepti nosies gleivinę. Esą gripo virusas, kad patektų į ląsteles, turi visų pirma prilipti prie nosies gleivinės, o alijošiaus sultys sudarytų tam tikrą barjerą.
„Dar vienas irgi senas apsisaugojimo metodas – prasiplaukite nosies gleivinę ūkišku muilu. Patinka, nepatinka, bet irgi gana veiksminga. Lauke buvote, vaikščiojote, grįžę į namus prasiplaukite nosies gleivinę, nes gal virusų jau įkvėpėte, bet tas virusas dar nespėjo pragraužti jūsų gleivinės ir patekti į ląsteles“, – rekomendavo profesorius J.Kalibatas.
Kadangi gripas persiduoda oro lašeliniu būdu, padėti gali ir medicininė kaukė, bet, anot pašnekovo, kas tris valandas kaukę reikėtų keisti.
Labai svarbu ir gerai vėdinti patalpas.
„Net jeigu sergate gripu, vėdinkite patalpas. Jeigu iš tos patalpos negalite išeiti, užsiklokite galvą tuo metu, tegul kitas atidaro langą, išvėdina patalpas, kad įleistų gryno oro“, – rekomendavo gydytojas.
Medikas priminė ir tai, kad kosėti ar čiaudėti, ypač susirgus gripu ar peršalimo ligomis, reikia teisingai – ne į delną ar, dar blogiau, neprisidengus niekuo burnos, bet į nosinę, arba, jeigu jos nėra po ranka, į alkūnę, kad viruso neskleistumėte tolyn.
„Kadangi kosėjant smulkiausios seilių ar sekreto iš bronchų dalelės gali lėkti net 70 metrų, jūs galite apkrėsti masę kitų žmonių, kurie yra labai toli nuo jūsų“, – įspėjo profesorius.
