Taip jau nutiko, kad vienas labai senas rietaviškis ūkininkas aliejų spaudėjas, kad Sibiran jo neišvežtų, nusprendė šliūbą su jaunesne pačia paimti. Bet tuoj po veselės ėmė jis ir lovon atgulė, senatvė galutinai atėjo.
Nepatogu jam baisiai prieš pačią. Visą gyvenimą darbštus ir veiklus buvęs, daug gyvulėlių priauginęs, visokiausių aliejų prispaudęs, dabar pats našta jaunamartei patapo. O darbo ūky kaip šuniui šuliny – nei išlipti, nei išlakti.
Sako ūkininkas – kad jau be darbo guliu, noriu būti naudingas, dėkit man po patalais kiaušinių, bent vištalių išperinsiu. Jam tų kiaušinių padėjo, pasijuokė, netikėjo. Apsimovė senolis sijoną, kad čia pat išlipęs reikalus atliktų, toli nuo lovos nenueitų, kiaušinių nevėdintų.
Ir akurat – po kelių savaičių kiaušiniai cypsėti pradėjo, išsikalė vištaliai, čia pat prie pečiaus ir pulką dedeklių pasiaugino. Kiek laimės ir juoko namuos tada buvo.
Net patalan atgulęs, vis tiek dūšioj energingas, šviesaus proto sveikuolis senolis buvo – ar nebus taip todėl, kad savo spaustus aliejus visą gyvenimą vartojo?
Apie judrų aliejų mažai kas težino – o juk tai vienas seniausių lietuvių vartotas aliejus. Sėjamoji judra (lot. Camelina sativa) Europoj labai seniai tūkstančiais metų auginama, Sibire irgi paplitusi, mat augalėlis spėja greit užderėti ir skurdžios žemės visai nebijo.
Vokiečiai judras geltonaisiais linais vadina, anglai panašiai – netikraisiais linais. Linų sėmenų aliejus irgi labai naudingas, tik bėda su tais linais – aliejus baisiai trumpai galioja, tuoj apkarsta. O šit judrų aliejus kaip ir, pavyzdžiui, kanapių gali ir iki pusės metų atidarytas išbūti.
Judrų sėklose yra 28–42 proc. aliejaus, o jame yra visokių riebiųjų rūgščių, yra A, D ir E vitaminų, magnio, vario, geležies, cinko, kalio ir net kalcio. Aliejus labai tinka salotoms, mirkalams, virtoms daržovėms skaninti, o pačios sėklelės tiks visoms košėms marmalyti, galima dėt į plovą, avižinę košę. Reikia būtinai berti ir į blynus, ir į duoną. Kūčių stalui judros labai pritiks.
Gaila, kad esam stipriai tas vertingas sėkleles pamiršę, užtat mūsų vegetarai ir sveikuoliai judrų sėklas yra pamėgę, jų aliejaus atsigėrę, stiprūs pasidarę laksto basi po laukus, pliki eketėse turškiasi ir vargo nemato.
Tad tie, katrie naudingi nori būti, žemės lopinėlį turi, gali judrų sėklų užsisėti, jau nuo šiandien apie pavasario darbus soduose pradėti galvoti.
Giedrės ir Lino Bružų žolelių ūkis „Viršūnėlės ir šaknelės“, Gerduvėnų k. Tel. 8 614 16798
