Visada su šypsena, visada pasitempusi ir energinga, rodos, rankinėje ir jaunystės eliksyrą pasislėpusi – vargu ar kam pavyks iškart pasakyti, kiek J. Bartaškienei metų. Nors amžiaus ji neslepia, šį kartą užteks atskleisti, kad moteris pačiame auksinio amžiaus zenite. Po visą Lietuvą važinėjanti, mankštas vedanti, sveikatingumo pamokas ir motyvacijos paskaitas skaitanti kaunietė – tikras įkvėpimo šaltinis ne tik 50-metį perkopusioms, bet ir jaunoms moterims.
- Joana, esate tikras energijos užtaisas. Iš kur ji kyla?
- Pagrindiniai mano energijos šaltiniai yra sportas, subalansuota mityba ir pozityvus mąstymas. Jeigu ryte atsikeliame iš lovos su mintimis, kad mums skauda tai petį, tai nugarą, o čia, žiūrėk, ir nuotaikos nėra, tai tokią dieną nieko nenuveiksime, o pamažu ir depresiją sau įvarysime. Tačiau, jeigu mūsų rytas prasidės mintimis apie tai, kaip save mylime ir kiek daug šiandien galime nuveikti, tai ir pasaulis šviesesnis atrodys.
Žinoma, pozityviai mąstyti neužtenka, reikia nepamiršti, kad ir sportas bei taisyklinga mityba yra kelias į sveiką gyvenimą. Mano sportinis charakteris man niekada neleidžia pasiduoti, net tomis dienomis, kai nuotaika bloga ir sunku, aktyviai sportuoju, bendrauju su aplinkiniais, neleidžiu sau liūdėti namuose. Juk gyvename tik kartą, tad noriu kiekvieną akimirką išgyventi taip, kad nereikėtų liūdėti.
- O ką manote apie pasyvų poilsį, ar galėtumėte tiesiog sėdėti ir nieko neveikti?
- Kai noriu pasyviai pailsėti, įsijungiu mėgstamą serialą ir taip pailsiu. Apskritai, manau, kad žmogui judėti būtina. Mes, lietuviai, esame šiaurės žmonės, tad turime ir pavalgyti stipriau, ir pasportuoti daugiau. Jeigu norime gyventi sveikai, mums reikia fizinių iškrovų. Tad visuomet raginu žmones, o ypatingai – vyresnio amžiaus, nebijoti sportuoti, net jeigu jie ir niekada nesportavo, tik reikia pradėti nuo mažesnių krūvių. Organizmą reikia stiprinti, ir nesvarbu, esame jauni ar seni – visi norime būti sveiki ir gražūs.
- Kokie jūsų kasdieniai įpročiai?
- Turiu kelis paprastus ritualus, kurie man padeda pradėti kiekvieną rytą – tai stiklinė vandens su citrina ir medumi, kuris padeda paruošti skrandį maistui, taip pat šypsena sau veidrodyje. Mėgstu paprastą maistą, stengiuosi per daug nevalgyti ir visada vadovaujuosi taisykle, kad geriau jau šiek tiek nepavalgyti nei persivalgyti. Nors ir nesu iš liekniausiųjų, bet tikrai nesilaikau jokių dietų. Juk neturime visos būti vienodai lieknos, geriau sveikai maitinkimės ir reguliariai judėkime, taip ir galvoje kils daugiau pozityvių minčių.
- Bėgant metams, moterys vis labiau stengiasi nuslėpti savo amžių, nerimauja dėl besikeičiančios išvaizdos. O kaip į bėgančius metus žiūrite jūs?
- Čia norėčiau pacituoti žymiąją Coco Chanel, kuri sakė: „Moteris niekada nebus sena, jeigu neslėps savo amžiaus“. Šia taisykle aš ir vadovaujuosi: nei dabar, nei kada nors anksčiau neslėpiau savo amžiaus. Jeigu dabar išsilyginčiau visas raukšles ir lygiuočiausi į jaunas merginas, turbūt kvailai atrodyčiau. Mūsų raukšlės, randai – gyvenimo patirtis, tad gražu, kai tai atsispindi mumyse. Nes vis tik grožis kyla iš mūsų vidaus, emocinės būsenos. Kai tikime savimi, mylime save, aktyviai dalyvaujame visuomeniniame gyvenime – tai atsispindi ir mūsų veiduose. Žinoma, prižiūrėti save ir neapsileisti reikia – atraskite laiko kokybiškam poilsiui, buvimui su savimi, geram maistui ir sportui, mėgstamoms grožio procedūroms.
- Ką manote apie dabartinį išvaizdos kultą: ar ne per daug jaunos merginos ir moterys koncentruoja dėmesį į centimetrus?
- Pradėsiu nuo to, kad man graži moteris nėra „perkarusi“. Gražu, kai galime matyti moteriškas linijas. Pati niekada nebuvau prie liekniausiųjų, bet tai man niekada netrukdė jaustis patrauklia, pasitikėti savimi ir atrodyti puikiai. Pastebėjau, kad jaunos lietuvaitės linkusios perspausti ir atrodo vyresnės nei yra, o kam? Lietuvės moterys labai gražios, tačiau viskas dabar vyksta per greitai – įvairios operacijos, injekcijos. Jeigu norite patobulinti savo išvaizdą, darykite tai taip, kad niekas nematytų, net ir jūsų vyras. Prisižiūrėti reikia, bet nesureikšminkime išvaizdos, nes pirmiausia mes reikalingos sveikos. Man irgi siūlė šiek tiek pasitobulinti, kuomet dalyvavau televizijos projekte, – atsisakiau. Manau, kad tam aš dar tikrai per jauna! Jeigu norėsiu, išbandysiu, kai man bus aštuoniasdešimt. Nesakau, kad reikia apsileisti. Atvirkščiai, ir šeimoje, ir turėdamos vaikų, puoškitės ir žydėkite, tik nepamirškite tikrųjų vertybių. Mano palinkėjimas kiekvienai jaunai moteriai – nenuvertinkite savęs, išsaugokite orumą ir apgalvotai rinkitės antrąją pusę.
- Kuomet būna sunku, kas jus palaiko, pakelia nuotaiką?
- Mano vyras yra didžiausias mano palaikytojas. Per mano 70-tąjį jubiliejų švęsime savo trisdešimtmetį. Jis tas žmogus, su kuriuo bet kada galiu suremti pečius, o tas ir džiugina, ir suteikia jėgų toliau gyventi.
Kitas dalykas – užimtumas. Nuo pat jaunystės buvau labai užimta, turėjau daug skirtingų veiklų, tad tai neleisdavo ir vis dar neleidžia per ilgai liūdėti. Net ir sunkiais gyvenimo momentais laikydavau galvą pakėlusi, nebijojau kovoti už save ir savo svajones. Jeigu užsidarysi namuose tarp keturių sienų, su niekuo nebendrausi ir nieko neveiksi, pradėsi nykti dvasiškai. Gyventi reikia džiaugsmingai, pozityviai, neteikiant per daug reikšmės kasdienėms smulkmenoms. Juk sakoma: visos ligos nuo nervų.
- Joana, išduokite, apie ką dabar svajojate?
- Vis žadu išmokti groti pianinu ir per artėjantį 70-metį sugroti kokį gražų kūrinį. Kalbu apie tai jau nuo penkiasdešimties, bet draugai vis dar nesulaukia. Sakau, jei nespėsiu jubiliejui, tai gal bent 75 m. gimtadieniui pavyks.
