Šią sausgyslę turi ne visi. Štai kodėl taip yra

Tokį patį, tik supaprastintą sąrašą pateikė ir Youtube.com kanalas Bright Side. Jame buvo nurodyta mažiau, 15 kūno dalių, kurios galėtų visiškai išnykti nes yra mažai arba visai nenaudojamos.

Gyvūnų kūno plaukai apsaugo juos nuo įvairiausių oro sąlygų, kai kurių parazitų, vabzdžių įgėlimų. Nors žmogus yra žinduolis, jam kūno plaukai tapo nebereikalingi – mes ne tik dėvime drabužius, bet ir nuolat šaliname kitus plaukus, augančius ant kojų, pažastyse, gaktos srityje.
Manoma, kad vieninteliai plaukai, kurie išliks, bus galvos srityje ir ant veido. 

Sinusai yra išsidėstę virš, tarp, už ir po akimis. Štai kodėl peršalus ir susirgus sinusitu paprastai skauda nosies siritį, tarpuakį, apatinę kaktos dalį tarp antakių. Nors šis organas atlieka daugelį skirtingų funkcijų (pvz., šildo įkvėptą orą, sudaro ertmes kaukolėje ir taip ją palengvina, atlieka savotišką amortizuojančią funkciją traumos atveju), kai kurie mokslininkai įsitikinę, kad jie – nėra gyvybiškai svarbūs, todėl atietyje gali ir išnykti.

Dauguma gyvūnų į aplinkos skleidžiamus garsus reaguoja gana jautriai. Tai išduoda ir į garso šaltinį nukreipiamos ausys. Tai daryti jiems padeda visa raumenų grupė: priekinis, viršutinis ir apatinis ausies raumuo.
Kadangi žmogus į aplinką reaguodamas ausų nejudina, šie raumenys jam yra visiškai nereikalingi. Tai įrodo ir tai, jog dauguma žmonių ausų pajudinti negali, tačiau tai visai netrukdo jų gyvenimo kokybei.

Protiniai dantys žmogui yra visiškai nereikalingi. Manoma, kad protėviams jie padėjo kramtyti kietą, sunkiai virškinamą maistą, pavyzdžiui, įvairių augalų lapus. Tai, kad be protinių dantų gyventi galima, patvirtina ir daugelis odontologų. Be to, asmenys, kuriems šie dantys taip ir neišaugo bei tie, kuriems išaugę buvo pašalinti, gyvena pilnavertį gyvenimą. 

Tai, kad šie šonkauliai yra visiškai nereikalingi įrodo tai, jog juos turi vos 1 proc. pasaulio populiacijos. Kartais šie asmenys turi po vieną kurioje nors pusėje, o kartais ir abu. Be to, šie šonkauliai padaro daugiau žalos, nei naudos – dėl jų gali išsivystyti tam tikri nervų ar kraujagyslių pažeidimai.

Šis ilgas ir siauras raumuo eina nuo alkūnės iki riešo ir jo jau neturi maždaug 11-15 proc. žmonių. Pamatyti, ar jį turite galite padėję plaštaką ant stalo delnu į viršų, suglaudę pirštų galiukus ir riešą kiek palenkę į vidų. Tai padarius turėtų išryškėti ir ilgasis delno raumuo.

Manoma, kad šis raumuo yra tiesiogiai paveldėtas iš mūsų protėvių, kuriems jis pravertė karstantis po medžius ar laipiojant į kalnus. Kadangi šiandien tai nebėra gyvybiškai svarbu, žmogus gali gyventi be jo ir nė nesusimąstyti.

Kaip jau žinome, priešingai nei moterys, vyrai turi neišsivysčiusias pieno liaukas ir savo naujagimių nemaitina. Dėl šios priežasties jų speneliai neatlieka jokios svarbios funkcijos ir bėgant laikui turėtų išnykti, nors kažin, ar tai būtų įmanoma dėl embriono vystymosi ypatumų. 

Užsimezgus gyvybei bręstantis vaisius turi tuos pačius audinius ir kūno dalis. Beje, visi embrionai iš pradžių būna moteriškos lyties, būtent todėl abidvi lytys turi spenelius.

Šie raumenys gyvūnams leidžia pašiaušti savo kailį. Taip jie atrodo didesni, stambesni ir gali įbauginti savo priešininką. Kailis taip pat pasišiaušia atšalus orams – tarp plaukelių atsiradusios oro „kišenės“ leidžia apsaugoti kūną nuo žvarbių orų. 

Žmogus taip pat pašiurpsta išsigandęs ar sušalęs, tačiau šis veiksmas neturi jokio tikslo, mat dėvime šiltus drabužius, o pasišiaušusiais plaukeliais taip pat nieko neišgąsdintume.

Mokslininkai ginčijasi, ar antakiai iš tiesų yra reikalingi. Vieni tiki, kad jie sulaiko į akis bėgantį prakaitą, o kiti tvirtina, kad šis nedidelis plaukų plotas jokios realios funkcijos neatlieka. Tačiau viea yra aišku – jie svarbūs žmogaus išvaizdai.