Technologijos ir kūrybiškumas gali padėti skatinti fizinį aktyvumą

Miestai gyventojus džiugina atnaujinamais parkais, patogiais treniruokliais, visą parą veikiančiais sporto klubais, atviromis nemokamomis treniruotėmis, o kaimo vietovių gyventojai susiduria su labiau ribotomis galimybėmis.

Taigi su kokiais iššūkiais susiduriama ir kaip į sportą galima ir reikėtų pažvelgti kūrybiškai?

Suomijos olimpinio komiteto narys, viešųjų ryšių specialistas Ilmari Nalbantoglu neabejoja, kad valstybėms nedarbas, skaitmenizacija, administracinės reformos yra prioritetinės sritys, o fizinis aktyvumas lieka nuošaliau.

Jis atkreipia dėmesį į svarų rodiklį keisti nuostatas – požiūris į sportą kito dėl visuomenės gyvenimo būdo keitimosi: jei XX amžiaus pabaigoje sportas suvoktas kaip pramoga ir laisvalaikio forma, XXI amžiuje žmogų paveikus skaitmenizacijai, vartotojiškumui, besąlygiškam finansinės gerovės siekimui, sumažinusiam fizinį aktyvumą, fizinio aktyvumo politika jau nukreipiama į sveikatos ir gerbūvio visiems užtikrinimą.

I.Nalbantoglu teigia, kad didelės investicijos į fizinio aktyvumo skatinimą dabar gali sutaupyti valstybės lėšas ateityje.

„Mažai fiziškai aktyviems vaikams ir senoliams brangiai kainuoja sveikatos priežiūra ir atstatymas, ligų gydymas. Tai papildomos ilgalaikės išlaidos valstybei“, – tvirtina I.Nalbantoglu.

Sporto galimybės miestuose ir kaimo vietovėse skiriasi pastarųjų nenaudai. 20 proc. Europos Sąjungos visuomenės gyvena kaimo vietovėse ir tai, kad jose įsikūrusiems žmonėms fizinė veikla yra kasdienybė, yra šiek tiek iškreipta realybė.

„Nors sniego kasimas, malkų kirtimas ar žemės ūkio darbai skatina judėti, tai nėra taisyklinga ir pilnavertę naudą teikianti fizinė veikla“, – teigia Anita Selicka, Latvijos kaimo forumo vykdančioji direktorė.

Anot jos, kaimo vietovės susiduria su dideliais iššūkiais: jaunų žmonių dėl migracijos mažėja, bendruomenė sensta, vyrauja susirūpinimas tokiomis prioritetinėmis sritimis, kaip infrastruktūra, komunalinių paslaugų sistema.

Tačiau projekto „Villages on Move Baltic“, skirto skatinti fizinį aktyvumą kaimo vietovėse, gyvenvietėse, nedideliuose miestuose, metu sugeneruotos fizinės veiklos idėjos leidžia apeiti tokias stereotipines mintis, kaip „nėra tinkamos įrangos sportuoti“, „sportas tampa rutina“, „sportas yra nuobodus ir neįdomus“.

Anot Kauno kolegijos docentės, mokslų daktarės Viktorijos Piščalkienės, projekto metu iš Suomijos, Danijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos buvo surinkta 500 idėjų fiziniam aktyvumui palaikyti.

Kultūriniu eksperimentavimu paremtas idėjas galima suskirstyti į šokius, sportinę veiklą, žaidimus ir pratimus bei užduotis, tinkančias grupiniams užsiėmimams, o jas rasti galima interaktyviame žemėlapyje.

„Žmonėms reikia nebijoti eksperimentuoti ir išbandyti tai, ko nėra bandę, nes būtent taip galima judėti į priekį siekiant būti fiziškai aktyvesniems (didinti fizinį aktyvumą ar pasiekus tinkamą lygį jį išlaikyti)“, – teigė dr. V.Piščalkienė.

Nors liguistas įsitraukimas į išmaniuosius telefonus ar kompiuterius yra viena iš fizinio aktyvumo mažėjimo priežasčių, sumanus technologijų įtraukimas skatinti užsiimti sportine veikla gali tapti viena iš efektyvių priemonių.

Anna Haapalainen, Suomijoje įsikūrusiame Mikelio miestelyje dirbanti sveikatos mokslų mokytoja, sportą į mokinių veiklą rekomenduoja įtraukti per technologijas.

„Paprasčiausias žinių tikrinimas gali tapti sportišku – kojos pakėlimas ar kiti sutartiniai judesiai gali reikšti pritarimą išsakytam mokytojo teiginiui ar pateiktam variantui“, – pasakojo A. Haapalainen ir pridūrė, kad sportinė veikla gali pakelti mokinių nuotaiką.

Pertraukų metu mokinius galima išjudinti žaidžiant šokių žaidimą „Just Dance“, po pamokų organizuoti orientacines varžybas įtraukiant interaktyvų žemėlapį ir, pavyzdžiui, važiavimą dviračiais. Taigi išradingumas pasitelkiant technologijas ir sportą gali ne tik skatinti užsiimti sportine veikla, bet ir kurti sporto kaip modernios ir patrauklios veiklos įvaizdį.

Kaip technologijos gali jaunuolį priartinti prie sporto, taip integruotas sportas gali suvienyti visus žmones žaisti kartu ir siekti bendro tikslo. Vienas iš tokių sėkmingų pavyzdžių – integruotas krepšinio „Baskin“ žaidimas, sutraukęs negalią turinčius sporto entuziastus ir krepšinio profesionalus.

Kauno kolegijos Turizmo ir laisvalaikio vadybos katedros vedėjas dr. Andrius Brusokas, su partneriais organizavęs teorinius ir praktinius integruoto sporto mokymus, teigė, kad integruotas sportas ne tik leidžia visiems žaidėjams įsitraukti vienodai, bet ir parodo, jog sporte neturi būti brėžiamos ribos siekiant atskirti negalią turinčius asmenis.

„Bendradarbiavimas su Lietuvos neįgaliųjų sporto federacija leido suprasti, kad integruoto sporto veiklų populiarinimas yra būtent tai, ko trūksta ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje“, – pasakojo dr. Andrius Brusokas kartu džiaugdamasis, kad Kauno kolegijoje sėkmingai neįgaliųjų integracijai sporte skiriamas didžiulis dėmesys.

Tyrimai rodo, kad bent kartą per savaitę sportuoja arba fizinius pratimus atlieka tik vos trečdalis Lietuvos gyventojų, o, pavyzdžiui, Skandinavijos šalyse sportuojančių žmonių yra dvigubai daugiau.

Remiantis Pasaulinės sveikatos organizacijos normomis, vaikai ir paaugliai vidutinio intensyvumo fizine veikla turėtų užsiimti apie 60 min per dieną, suaugusieji iki 64-erių ir senjorai – 160 min per savaitę.

Ribotas judėjimas sukelia antsvorį ir nutukimą, peraugantį į rimtas ligas ir sveikatos sutrikimus: sunkėja kvėpavimas, atsiranda didesnė lūžių tikimybė, pasireiškia hipertenzija ir pasirodo ankstyvieji širdies ir kraujagyslių ligų simptomai, net vystosi įvairios vėžio formos.

„Visai neseniai mokslininkai pradėjo lyginti ir fizinio aktyvumo bei kognityvinių funkcijų sąryšį. Tyrimai rodo, kad nutukimas ir viršsvoris gali lemti skurdesnes kognityvines funkcijas“, – teigė kineziterapeutė, Kauno kolegijos lektorė Vaida Borkertienė bei parodė, kad fizinė veikla šiame kontekste tampa kryptimi keisti padėtį.

Ji pabrėžia įvairiapusę sporto naudą: didėja serotoninas, smegenų tūris, gerėja kognityvinės funkcijos, fizinis aktyvumas pakelia nuotaiką, mažina stresą bei nerimą. Be to, fizinė veikla gali pagerinti net mokinių mokymosi rezultatus.