Profesorius: šių medžiagų stygius lietuvių mityboje lemia širdies ligas

Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Sveikatos mokslų instituto Visuomenės sveikatos katedros vedėjas profesorius Rimantas Stukas sako, kad visų pirma svarbu suprasti, jog net ir pati sveikiausia mityba neapsaugos nuo širdies ir kraujagyslių ligų, jeigu nepaisysime kitų sveikos gyvensenos komponentų.

sveika mityba;

streso pašalinimas;

tinkamas darbo ir poilsio režimas;

nerūkymas;

saikingai alkoholio vartojimas;

fizinis aktyvumas;

svarbi visų komponentų visuma.

Pasak prof. R. Stuko, nors visi sveikos gyvensenos komponentai svarbūs, mitybai šioje grandinėje tenka ypatinga vieta.

„Kaip rodo tyrimai, virš 80 proc. lietuvių mityba netinkama, net ir tų, kurie serga širdies ir kraujagyslių ligomis, o pastarųjų daugiau kaip 50 proc. Lietuvos gyventojų, – pabrėžia profesorius. – Todėl kaip kompensacija medžiagų, kurių turėtume gauti su maistu, bet negauname, yra maisto papildai“.

R. Stukas pastebi, kad jau sergant širdies ligomis kai kurių medžiagų poreikis yra netgi didesnis. Tuomet jų papildymas reiškia ne tik kompensaciją, bet ir pagalbą organizmui.

„Tačiau jokiu būdu nereikia suprasti, kad tik maisto papildai padės išvengti ligų, nes juos prasminga vartoti laikantis ir kitų sveikos gyvensenos komponentų, – sako jis. – Todėl kai žmogus sako, kad jam maisto papildas nepadeda, pirmiausia reikia įvertinti, ar visi kiti komponentai jo gyvenime yra“.

Anot profesoriaus, žiniasklaidoje pasitaiko publikacijų, kuriose teigiama, kad maisto papildai neveiksmingi. Tačiau jie ir negali būti veiksmingi, jei nepaisoma visų kitų sveikos gyvensenos reikalavimų.

„Turi būti bendras suminis poveikis, – kalba prof. R. Stukas. – Paimti iš konteksto vieną elementą ir aiškinti jį tiesiog nekorektiška“.

Dažna sergančiųjų širdies ir kraujagyslių ligomis bėda – padidėjęs cholesterolio lygis kraujyje. Todėl būtina papildomai vartoti polinesočiųjų riebalų rūgščių omega-3.

„Gerai, kad gyvūninius riebalus linkstame vis dažniau keisti augaliniais, tačiau polinesočiųjų riebalų rūgščių omega-3, kurių turėtume gauti su riebia jūrų žuvimi, negauname – žuvies tradiciškai vartojame per mažai, – teigia prof. R. Stukas. – Riebalų rūgščių balansas yra labai svarbus, nes negaunant pakankamai polinesočiųjų riebalų rūgščių omega-3 ir kitiems veiksniams veikiant aterogeniškai, skatinamas aterosklerozės vystymasis, todėl sergamumas ŠKL ne mažėja, o kai kuriais atvejais net ir didėja“.

Nors žuvų ir jų produktų valgome šiek tiek daugiau nei prie dešimtmetį, riebių jūrų žuvų vartojimas, deja, nedidėja. Mat širdies ir kraujagyslių sistemai žuvis svarbi ne kaip baltymų šaltinis, o kaip omega-3 polinesočiųjų riebalų rūgščių šaltinis. Todėl kiekvienam žmogui kiekvieną dieną profesorius pataria vartoti žuvų taukuose esančių omega-3 polinesočiųjų riebalų rūgščių.

Renkantis labai svarbu įvertinti ne kapsulės svorį, o kiek veikliųjų medžiagų, t. y. omega-3 polinesočiųjų riebalų rūgščių, toje kapsulėje yra: „Kalbant apie žuvų taukus, labai svarbu, o ko ten yra. Kartais viena žuvų taukų kapsulė gali sverti 1000 mg, tačiau jos sudėtyje polinesočiųjų riebalų rūgščių gali būti labai mažai.

O kapsulė gali būti tokio paties dydžio ir joje gali būti arti 1000 mg omega-3. Mums labai svarbu žuvų taukais į organizmą įvesti omega-3 riebalų rūgštis. Jų vartojimas yra prasmingas. Tai maisto papildas, kuris yra visiškai natūralus, išgrynintas, sukoncentruotas ir dozuotas, jį galime vartoti faktiškai visus metus“.

Širdies ir kraujagyslių gerai būklei kenkiančio cholesterolio gamybą skatina stresas, todėl labai svarbu su maistu gauti pakankamai antioksidatorių, kurie mažina oksidacinį stresą.

„Aterosklerozė, metabolinis sindromas ir daug kitų bėdų yra sąlygotos oksidacinio streso, – perspėja Visuomenės sveikatos katedros vedėjas. Jis vyksta, jeigu negauname pakankamai antioksidatorių. Kadangi Lietuvos gyventojai valgo per mažai šviežių daržovių, vaisių ir uogų, per mažai gauna ir medžiagų, pasižyminčių antioksidacinėmis savybėmis“.

Puikų antioksioksidacinį poveikį turinčio seleno Lietuvos dirvožemyje dėl rūgščiųjų lietų ir tam tikrų trąšų naudojimo beveik neliko. Be to, manoma, kad ledynmečiu didelė jo dalis iš dirvožemio buvo „išplauta“.

Per mažai gauname ir vitamino C, nes valgome per mažai vaisių ir daržovių.

Beta karotenas. Jo taip pat gauname nepakankamai dėl mažo daržovių vartojimo.

Kofermentas Q10 – ląstelės energijos šaltinis metachondrijose ir antioksidatorius. Maisto produktuose jo labai mažai. Kofermento Q10 ypač reikia vyresniame amžiuje, kai pasireiškia širdies ligos, o jo gamyba organizme labai sumažėja.

Prof. R. Stukas pastebi, kad antioksidatorių svarbu pakankamai gauti visų, nes jie vienas kito nekompensuoja. Jis atkreipia dėmesį ir į didelį poveikį žmonių sveikatai turintį stresą: „Antioksidatorių poreikis tik dar labiau padidėja, nes reikia slopinti laisvųjų radikalų susidarymą“.

Taip pat trūksta magnio, o jis saugo mus nuo streso ir nuo laisvųjų radikalų susidarymo, nuo oksidacinio streso ir tuo pačiu nuo cholesterolio kaupimosi kraujagyslių sienelėse. Daugiausia jo randama žalios spalvos daržovėse, kurių valgome per mažai.

Visuomenės sveikatos katedros vedėjas apibendrina, kad maistas šiandien mūsų neaprūpina būtinosiomis maistinėmis medžiagomis. „Didžioji dalis gyventojų tikrai negauna visko, ko turėtų gauti, – sako jis. – Vasarą nebent vitamino D saulėje prisigaminame, bet tik jei būname saulėje. Tuo tarpu omega-3 riebalų rūgščių organizmas neprisigamina, jų reikia visais sezonais“.

Anot prof. R. Stuko, maisto papildų yra įvairių, jų paskirtis yra papildyti mitybą medžiagomis, kurios labai svarbios.

„Vienos medžiagos skirtos padėti vienai organų sistemai, kitos kitai, tačiau jokiu būdu negalima suvesti, kad papildas veikia specifiškai, – aiškina jis. – Maisto papildai veikia bendrai su kitomis gyvenimo sritimis – jei žmogus nesveikai maitinsis, nejudės, bus nutukęs, kad ir kiek maisto papildų vartos, jie neturės poveikio. Turi būti kompleksas visų priemonių, nukreiptų sveikatinimui ir ligų plitimui mažinti. Tik visos priemonės kartu gali veikti taip, kad matytume rezultatą“.