Įrodyta, kad lankstumo ir tempimo pratimai ne tik suteikia žvalumo, bet ir palaiko stuburo lankstumą bei raumenų jėgą, ištvermę. Tuo pačiu aktyvinama kraujotaka ir medžiagų apykaita.
Pacientams, kurie jau pažįsta nugaros skausmus ir yra išbandę vienokias ar kitokias fizinės medicinos ar reabilitacijos procedūras, patariama pradėti nuo atsargesnės, mažiau aktyvios pratimų programos su mažesniu kartojimų skaičiumi ir mažesne judesių amplitude.
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėjo pavaduotojas Remigijus Zumeras pataria įsiklausyti į organizmo siunčiamus signalus, kad nepablogintume savo būklės.
„Jei nesate tikras, kaip ir kiek mankštintis, visada pasitarkite su gydytoju reabilitologu, sporto medicinos gydytoju ar kineziterapeutu”, – akcentuoja R.Zumeras.
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras primena, kad kasmet spalio 16-oji minima kaip Pasaulinė stuburo diena. Šiemet jos informavimo kampanijos šūkis yra „Mylėkite savo stuburą!“
Visame pasaulyje milijonai žmonių patiria stuburo veiklos sutrikimų ir kenčia nuo nugaros skausmų. Iš visų kaulų ir raumenų sistemos susirgimų bei būklių nugaros skausmai – dažniausi.
Apatinės nugaros srities skausmas yra penkta pagal dažnumą priežastis, dėl kurios žmonės kreipiasi į gydytojus, ir viena dažniausių neįgalumo priežasčių. Kaklo ir krūtinės dalies skausmai pasitaiko gerokai rečiau nei juosmens.
Manoma, kad per vienerius metus 15-20 proc. suaugusiųjų patiria juosmens skausmą ir 60-80 proc. patiria bent vieną juosmens skausmo epizodą per gyvenimą. Per metus aštrius juosmens skausmus pakartotinai patiria nuo 20 iki 44 proc. Europos Sąjungos gyventojų.
Apatinės nugaros dalies skausmas bent kartą gyvenime užklumpa per 70 proc. Europos gyventojų, 17-31 proc. gyventojų nuo jo kenčia dažnai. Dažnai besikartojantis ar ilgai trunkantis nugaros skausmas ir ilgainiui išsivystanti negalia gali turėti didelį poveikį bendrai žmogaus savijautai, sutrikdyti galimybę dirbti ar net atlikti įprastas kasdienes veiklas.
Moksliniai tyrimai rodo, kad nugaros skausmus ir kitus stuburo sutrikimus provokuoja ilgalaikė statinė kūno padėtis, netinkamos darbo sąlygos (drėgmė, šaltis ir kt.), dažnos infekcijos, ilgas sėdėjimas ir ergonomikos principų nesilaikymas, nenormali laikysena, rūkymas ar nutukimas, ilgalaikis stresas ir nerimas, paveldimumas, sėdimas gyvenimo būdas ir itin mažas bendrasis fizinis aktyvumas.
Mokslininkai atkreipia dėmesį į vaikų ir paauglių nespecifinių stuburo kaklo, krūtinės bei juosmens dalies skausmų ryšį su daugiau nei 3 valandas per parą trunkančiu sėdėjimu prie kompiuterio, nepatogia ir netaisyklinga kompiuterio ekrano, pelės bei klaviatūros padėtimi, ilgu televizoriaus žiūrėjimu ir pan.
