Pasak A.Unikausko, kiekvieno iš mūsų smegenyse yra laikrodis, pagal kurį gyvena organizmas – cirkadinis ritmas. Jį būtina subalansuoti tam, kad pagerintumėte miego kokybę, atmintį, dieną turėtumėte daugiau energijos, būtumėte jaunatviškesni, lengviau numestumėte svorio, būtumėte atsparesni ligoms ir net lengviau įveiktumėte vėžį.
Cirkadiniam ritmui, sako A.Unikauskas, trukdo dienos ir nakties supainiojimas: „Sėdėjimas prieblandoje dieną ir per daug šviesos vakare gali rimtai sutrikdyti hormonų gamybą, dėl ko galite jaustis išvargę, sumišę ir gali padidėti susirgimų rizika, kinta fiziologija, metabolizmas, nuotaika.“
Organizmo laikrodį kontroliuoja smegenys, kurių budrumą labiausiai veikia šviesa. Dieną būtina gauti kuo daugiau ryškios šviesos, o vakare per ryški šviesa – žalinga.
„Ryški šviesa gali sureguliuoti mūsų vidinius laikrodžius. Šviesa namuose, mokyklose ar biuruose dažniausiai nepakankamai stipri“, – sako A.Unikauskas.
„Pasirodo, ne visa šviesa mus padaro vienodai budrius. Raudono atspalvio šviesa – tokia, kaip laužo, nesukliudo miego hormono gamybos vakare. Tačiau jei vakare susijungiame visas šviesas, savo kūnui sakome, kad atėjo rytas – reikia ruoštis ne miegui, o dienai“, – priduria jis.
Gydytojas pataria vakare išjungti visus televizorius, monitorius, mobiliuosius ekranus ir vakarus praleisti žvakių šviesoje.
„Apie 96 proc. vaikų valandą prieš miegą naudoja kokį nors elektroninį prietaisą. Tai visiškai sustabdo miego hormono gamybą bent 60 minučių. Tai reiškia, kad vaikams ne tik sunkiau užmigti, bet ir miego kokybė prastesnė“, – tikina medikas.
Tačiau lygiai taip pat svarbu, sako A.Unikauskas, dieną gauti daug ryškios šviesos – taip sumažinama mėlynos šviesos žala vakare: „Jei negauname pakankamai šviesos, mums trūksta energijos, nuotaikos, ir tai gali sukelti depresiją.“
Organizmo laikrodį taip pat išbalansuoja netinkama mitybą, ypač valgymas vakare, kuris sutrikdo miegą. „Žmonės, kurie valgo vakarienę bent dvi valandas prieš eidami miegoti, turi 20 proc. mažesnę tikimybę susirgti krūties arba prostatos vėžiu. Tai Barselonos mokslininkų gauti tyrimo rezultatai“, – sako A.Unikauskas.
