Henry gimė Japonijoje, tačiau nuo 1975-ųjų m. gyvena Los Andžele ir sportuoja beveik visą savo gyvenimą. Kai jam buvo maždaug 80 metų, jogos metu jis galėjo stovėti ant galvos, o sulaukęs 90-ies metų 6:30 val. ryte dalyvaudavo aerobikos treniruotėse.
Vyras tiki, kad kiekvienas skirdamas laiko kasdieninei sportinei veiklai bei mąstydamas pozityviai gali pasiekti tokių teigiamų rezultatų.
Jo dukra Lindsa Hsia naujienų portalui „Daily Mail“ papasakojo, kad kai jos tėvas buvo jaunas, mėgdavo plaukioti ir užsiimti lauko sportu.
„Mano tėvų gyvenimo būdas visada buvo sveikas ir aktyvus. Jie neturėjo žalingų įpročių: negėrė alkoholio bei nerūkė cigarečių“, – tvirtino ji.
Anot Henry dukters, 1950-aisiais, kai jie dar gyveno Honkonge kartu su jo žmona Annie, kuri 2013-aisiais metais mirė sulauksi 100 metų, į namus ateidavo jogos mokytojas ir juos mokydavo.
Šiuo metu vyriškis pusvalandį mina dviračio pedalus arba atlieka jogos pratimus neįgaliojo vežimėlyje ir stiprina rankas, spaudinėdamas streso kamuoliukus.
Jis neleidžia savo prižiūrėtojams tiesiog sėdėti ir laukti jo, Henry skatina, kad jie naudotųsi elipsiniu treniruokliu arba bėgimo takeliu.
Daugelis mano, kad su amžiumi darosi vis sunkiau imtis intensyvaus fizinio krūvio.
Be to, VO2 max, dar vadinamas maksimalaus deguonies suvartojimo testu, tyrimas patikrina, kaip gerai mūsų kūnai naudoja deguonį. Pasirodo, kad deguonies suvartojimas pradeda mažėti sulaukus 50-ies metų net ir dažnai sportuojant.
Vis dėlto praėjusiais metais Prancūzijos universiteto profesorė Veronique Billat pasakė, kad intensyviai sportuojantys vyresnio amžiaus asmenys gali padidinti savo VO2 max.
Kitas labai svarbus dalykas yra mityba. Henry valgo gana paprastai. Kartais jis suvalgo šiek tiek greito maisto, bet dažniausiai laikosi taisyklės: „pusryčius valgyk kaip karalius, pietus kaip princas, o vakarienę kaip vargšas“.
2013 m. Tel Avivo universitete atliktame tyrime nustatyta, kad tų, kurių pusryčiai būdavo gausiausi, turėjo mažesnį insulino, gliukozės ir riebalų kiekį kraujyje nei tų, kurių pagrindinis valgis būdavo pietūs.
Mokslininkų teigimu, tai gali sumažinti diabeto ir širdies ligų riziką.
Lindsa prisiminė, kad jos tėčio pusryčius pagrinde sudarydavo du minkštai virti kiaušiniai, pusė greipfruto, pusė banano, duonos riekelė su sviestu ir džemu, pusė dubenėlio javų arba avižų dribsnių, puodelis kavos ir stiklinė apelsinų sulčių.
Pietūs būdavo kiniečių, italų arba meksikiečių virtuvės valgiai, o kartais jis tiesiog vykdavo į „McDonald's“ greito maisto restoraną.
Jo vakarienė būdavo kur kas paprastesnė, pavyzdžiui, kepta vištiena, jautiena, kiauliena, omletas arba sriuba.
Jis nieko neatsisakė ir po kiekvienos treniruotės eidavo į „Starbucks“ nusipirkti kavos.
Tikriausiai jo požiūris į gyvenimą taip pat yra labai svarbus ilgaamžiškumo veiksnys, mat Henry yra labai pozityvus žmogus, kuris mėgsta būti ir bendrauti su žmonėmis.
2005-aisiais metais atliktas tyrimas nustatė, kad vyresni žmonės, kurie turi didesnį draugų ratą net 22 proc. patiria mažesnė grėsmę anksti mirti.
Henry pridūrė, kad jo paslaptis į ilgą gyvenimą yra šypsena.
„Kaip ir visi aš turiu nedidelių rūpesčių, bet aš tiesiog sakau, kad reikia tai pamiršti. Nieko nėra neįmanomo“, – pasidalijo savo ilgaamžiškumo paslaptimi jis.
