Šiandien miegame vidutiniškai 2–3 valandomis trumpiau nei mūsų seneliai. Dar 2004 m. apklausų duomenys rodė, kad lietuviai miega vidutiniškai 8,58 val., 2016 m. vidurkis jau tesiekė 7,5 val.
Tik bėda, kad skirtinai nei tikėjosi T.Edisonas, mokslininkai atsisakyti miego nepataria.
Apie tai, kaip atrodo sveikas naktinis miegas ir kodėl ekranų skleidžiama mėlyna šviesa neleidžia išsimiegoti, rašoma rugpjūčio mėnesio „National Geographic Lietuva“ numeryje.
Dažnai manoma, kad miegas trukdo gyventi, bet tikroji rykštė yra miego stoka. Viskas, ką mokslininkams ligi šiol pavyko išsiaiškinti apie miegą, pabrėžia jo svarbą psichinei ir fizinei sveikatai.
Miego ir budrumo ciklas yra esminė žmogaus biologijos savybė – prisitaikymas gyventi besisukančioje planetoje su jos nesibaigiančiu dienos ir nakties ratu.
Deja, šiais laikais visi bando apeiti sistemą: migdomaisiais vaistais kovoja su nemiga, o kava mėgina nuvyti žiovulį ir bando išvengti painios kelionės, į kurią kas vakarą turėtume leistis.
Geresnę naktį 4–5 kartus įveikiame kelis miego etapus, kurių kiekvienas pasižymi tam tikromis savybėmis ir tikslais. Pirmųjų dviejų etapų metu, mums užmigus, smegenys toliau veikia ir pradeda redagavimo procesą: sprendžia, kuriuos prisiminimus pasilikti, o kurių atsisakyti.
Kitaip tariant, miegant įtvirtinama per dieną gauta informacija. Pirmajame 90 min. miego cikle pirmi du etapai kartais gali tęstis iki maždaug 50 min.
Pirmiesiems etapams baigiantis, žmogaus širdies ritmas sulėtėja, sumažėja kūno temperatūra. Galutinai pradingsta išorinės aplinkos suvokimas. Žmogus pasineria į ilgus trečiąjį ir ketvirtąjį etapus. Įžengiama į gilaus miego tarpsnį, kuris primena komą.
Šis miegas smegenims toks pat būtinas, kaip maistas kūnui. Jis skirtas ne sapnams, o fiziologinei namų ruošai. Pavyzdžiui, giliai įmigus mūsų ląstelės pagamina daugiausia augimo hormono, kuris visą gyvenimą būtinas kaulų ir raumenų veiklai palaikyti. Šio miego tarpsniu susigrąžiname jėgas. Vėliau vyksta dar įdomesni dalykai.
Paprastai sveikas miegas prasideda cikliškai pereinant visus etapus iki ketvirtojo, akimirksniui nubundant ir 5–20 min. pasineriant visiškai į kitokį – akių trūkčiojimo – tarpsnį.
Kiekviename kitame cikle akių trūkčiojimo etapas yra maždaug dvigubai ilgesnis. Jo metu sapnuojame, net jei vėliau sapnų neprisimename. Sapnuoja visi, tačiau laimei, kol sapnuojame, esame paralyžiuoti. Tai, kad sapnų neprisimename, tik rodo, kad kietai miegame.
Jei ilsimės natūraliai be žadintuvo, miegas paprastai baigiasi po paskutinio tos nakties sapno. Geriausią laiką pabusti galima apskaičiuoti pagal miego trukmę, bet labiausiai prabudina dienos šviesa. Jai įsiskverbus pro akių vokus ir pasiekus tinklainę, pasiunčiamas signalas į smegenų gelmėse esančią sritį. Tą akimirką pabundame.
Mokslininkai sako, kad naktį tinkamiausia raudona šviesa, nes ji mažiausiai budina ir keičia paros biologinį laikrodį. O didžiausias priešas – mėlyna šviesa, kurią skleidžia televizoriai, kompiuteriai ir išmanieji telefonai.
Kuo mėlynesnė ir ryškesnė šviesa, tuo labiau tikėtina, kad ji numalšins melatonino (jis organizmui praneša, kad atėjo naktis) išsiskyrimą ir paslinks miego ciklą, ypač jei ji šviečia naktį iš arti esančių elektroninių ekranų.
Paradoksalu, nors miegame mažai, tačiau plačiai paplitusi problema yra nemiga. Tiesa mokslininkai tvirtina, kad džiaugtis nereikėtų ir tiems, kurie gali greitai užmigti bet kur. Tai aiškus požymis, kad tokiam žmogui gerokai trūksta miego. O nepakankamai miegantys žmonės irzlesni, paniurę ir neracionalūs.
