Šitatai viens žmogus skambina, ar nežiūriam krepšinio. Kokia kova, kokia įtampa, juk finalas, sako.
Sakau – jee, nier kuo žiūriet, kon tik bulbes iš krepšių į vagas išmėtėm, vo čia tai tikra įtampa buva, žaibinė – perkūnija trankies, liūtis lija, baisu buvo, kad į pakaušį ar šiknon karts netrenktų. Marškinius paskiau ramiai viedavom. Bulbės vaguos gul, įtampa nuslūgus.
Ir ne tik kad kiaurai viskas, dar ne bet kaip tą darbą turi dirbti – kurių biesų tą krepšį taip aukštai pasikabint, reikalus apsisunkint? Geriau jau, sakau, tie ilgarankiai eitų bulvių į vagas mėtyti, medetkų ravėti ar dar geriau – dobilų pasirankioti, bent savo sveikatos taip nealintų ir į pensiją taip anksti neitų.
Dobilus dabartės ne šiaip sau paminėjau – anie dar kartais devynių vyrų jėga vadinami. Šitais viens vyriškis, akikės žybsi, sako – negerai man nuo tų dobilų, rytais apsiversti nebein. Kodėl anam nein apsiversti, ar rankų nebepakelia, ar trukdo kas nors, taip sakant, susipraskit patys.
Žydinčioj raudonųjų dobilų žolėj oi kiek gerumo yra aptinkama – ląstelienos, proteinų, baltymų ir riebalų, flavonoidų, vitamino C, eterinio aliejaus ir kito gero. Pirmiausia raudonųjų (ir baltųjų) dobilų arbata tinka peršalimams, kosuliams vaikyti, padeda virškinimui, padeda nusiraminti, kai per finalą įtampa pakyla. Skatina išsiskirti šlapimą, būtinai reikia gerti dobilų arbatos, kai moterys krūtų ir kiaušidžių augliais suserga. Apskritai dobilų arbatą galima vadinti ir devynių motriškų jėga – reguliuoja ištrikusius hormonus, isterijas, zlastį dėl įsitempusių vyrų apmaldo, dar ir sulieknėti padeda.
Puikiai arbata tinka ir kai galva labai sunki, kai ta svaigsta, kai dar ir ausyje zvimbia – puodelį šienu kvepiančios arbatos išgėrus kraujotaka pagerės, akys prašviesės.
Įdomumas dar ir tas, kad iš džiovintų ir sumaltų dobilų žiedų išeina neblogas prieskonis, į vanilę kažkiek panašus, tad tinka ryžius, visokius kepinius ir gėralus skaninti. Iš jų galima net duoną keptis, Azijoj ta duona ir pavadinimą turi – chambrock. Škotai, sako, irgi nederliaus metais kepa plonus dobilų paplotėlius ir taip nuo mirties ginasi. Neišsigalvoju, taip pats Karlas Linėjus pasakojo. Indėnai irgi vasarą jaunus dobilų lapelius kartu su balandomis valgo.
Nors ir nėr dabar nederliaus metai, nuo bado mirties gintis mums nereikia, nors ir pašarinis tas augalėlis naminiams gyvulėliams, nors ta dobilų duona ir šienu atsiduoda, užtat mums, dabartės žmogeliams, vis tiek labai reikalingas.
Nors ir nėr dabar nederliaus metai, nuo bado mirties gintis mums nereikia, nors ir pašarinis tas augalėlis naminiams gyvulėliams, nors ta dobilų duona ir šienu atsiduoda, užtat mums, dabartės žmogeliams, vis tiek labai reikalingas.
O šitatai magaryčių jums dar ir marinuotų raudonųjų dobilų lapų receptas:
Reikia dobilų lapų ir marinato (tokio pat kaip pomidorams). Jaunus lapus nuplauti, nuvarvinti, sukrauti į stiklainius, marinatu užpilti, sterilizuoti ir uždaryti. Štai puikiausias garnyras prie bet kokios mėsos. Recepto išbandyti patiems neteko, kas susitaisysit tokį, būtinai praneškit, kaip pavyko.
O kai bulviakasis ateis, kasim bulveles rimtus krepšius ant dirvos pasidėję, sklepuosna paskiau nešim, kugelius tarkuosim, be įtampos dobilų arbatą gersim.
Šaltinis - Žolelės. Viršūnėlės ir šaknelės
