„Kraujo pokyčiai gali būti susiję su daugeliu priežasčių – sumažėjusiu eritrocitų ir hemoglobino kiekiu, padidėjusiu ar sumažėjusiu leukocitų, trombocitų kiekiu ar pakitusiais kraujo krešumo rodikliais, tačiau vis tik dažniausiai pasitaikanti priežastis, pasireiškianti tokiais neįprastais simptomais, kaip lūžinėjantys nagai ar plaukų slinkimas, yra anemija. Kitaip ši liga dar vadinama mažakraujyste“, – teigia šeimos gydytoja Daiva Makaravičienė.
Gydytojai antrina ir „Eurovaistinės“ farmacininkė Elvyra Ramaškienė bei priduria, kad anemija dažniausiai susergama, kai kraujyje pradeda trūkti deguonį nešančių eritrocitų ir hemoglobino. Tuomet alinamas visas organizmas.
„Ankstyvoji anemijos forma dažniausiai neturi aiškių požymių ir organizmas ilgą laiką sugeba tiesiog prisitaikyti. Žmogus gali greičiau pavargti, būti dirglesnis, šiek tiek blyškesnis. Tačiau negydoma anemija gali privesti net iki mirties, tad pajutus neaiškius simptomus vertėtų iš karto išsitirti“, – pataria vaistininkė.
Simptomų gausa
Gydytojos D.Makaravičienės teigimu, apie nusilpusį kraują ir anemiją įspėja visas simptomų kompleksas. Be jau ankščiau išvardintų požymių, jus gali kamuoti padidėjęs dirglumas, nupoliruoto liežuvio jausmas, greitas nuovargis ar atminties pablogėjimas.
„Taip pat galite jausti ir galvos svaigimą, padažnėjusį širdies plakimą, permušimus, dusulį, bendrą raumenų silpnumą, blogą apetitą. Hemolizinės anemijos atveju būna gelsvo atspalvio oda, gelsvi akių baltymai, rudos spalvos šlapimas ir padidėjusi blužnis“, – ligos priežastis vardija D.Makaravičienė.
Farmacijos specialistė sako, kad anemija neretai serga ir vaikai.
„Susirgę mažakraujyste, mažieji ligoniukai ima prasčiau mokytis, praranda apetitą, sumažėja jų aktyvumas, gali sulėtėti ir vystymasis. Jeigu mažasis staiga užsimanė sukirsti molio, kreidos ar žemių, taip pat galite įtarti anemiją. Be to, ja gali sirgti net ir kūdikiai“, – teigia E.Ramaškienė.
Kraują stiprinkite ir nejausdami simptomų
Vaistininkė pastebi, kad dalis mūsų kraujo savybių priklauso ne tik nuo genetikos, bet ir nuo to, kaip gyvename: ar neturime žalingų įpročių, ar vartojame subalansuotą maistą.
„Kraujui reikalingos šios pagrindinės maistinės medžiagos: geležis, baltymai ir folio rūgštis. Pavyzdžiui, geležies gausu gyvulinės ir augalinės kilmės maiste, tačiau gyvulinės kilmės geležis yra lengviau pasisavinama organizmo. O, kad geležis dar lengviau patektų į kraują, kartu patarčiau vartoti ir vitamino C turinčius produktus“, – rekomenduoja „Eurovaistinės“ atstovė.
Pasak jos, baltymai yra svarbūs antikūnių ir kraujo krešulių susidarymui. Jie padeda palaikyti skysčių balansą organizme. Geriausi baltymų šaltiniai yra liesa mėsa, žuvis ir pieno produktai. Taip pat baltymų turi ir augalinės kilmės maistas: riešutai, pupelės, sojos ir ankštinės daržovės.
Farmacininkė rekomenduoja vartoti ir pakankamai B grupės vitaminų, iš kurių svarbiausi vitaminas B6, folio rūgštis ir vitaminas B12. Jie palaiko raudonųjų kraujo kūnelių ir baltymų medžiagų apykaitą kraujyje.
