Įpratę pasitikėti tik tabletėmis žmonės dažnai stebisi, kaip vien dėl mitybos pakeitimų gali išnykti įvairūs nemalonūs simptomai. Kaip rodo praktika, atsisakius organizmą įjautrinančio produkto slopsta sąnarių skausmai, gyja dermatito ar žvynelinės išvarginta oda, ženkliai palengvėja depresija, suretėja ar visai išnyksta migrenos priepuoliai. Svarbiausia – išsiaiškinti, koks maistas sukelia uždegiminius procesus.
Štai žaliavalgė motina ilgai stengėsi išsiaiškinti, kodėl jos žindomą mažylį kankina bėrimai. Kūdikis buvo įjautrintas tiek, kad virpėjo nuo kiekvieno prisilietimo. Moteriai atlikto maisto netoleravimo testo atsakymas nustebino ir medikus. Ištyrus kraują paaiškėjo, kad dėl vaikučio simptomų kalti mamos labai dažnai valgomi lazdynų riešutai. Jų atsisakius, kūdikis per keletą savaičių pasveiko.
Akne susirgusi jauna vilnietė penkerius metus gydėsi įvairiose klinikose, tačiau pagerėjimo požymių nepajuto. Tik atlikus kraujo tyrimą dėl maisto netoleravimo buvo nustatyta ryški organizmo reakcija į gliuteną, esantį kviečiuose, miežiuose, rugiuose bei jų produktuose. Pritaikius eliminuojančią dietą po dviejų mėnesių oda pradėjo rimti.
„Tokių pavyzdžių Lietuvoje per kelerius metus jau turime pakankamai daug. Aišku, pagal ištirtų pacientų skaičių negalime lygintis su vokiečių specialistais, kurių šalyje maisto netoleravimo testai atliekami apie du dešimtmečius“, – sakė „Medicina practica“ laboratorijų tinklo vadovas gydytojas Svajūnas Barakauskas.
Kaupiasi imunoglobulinai G
Maisto netoleravimas išsivysto tada, kai į kai kuriuos reguliariai vartojamus produktus pradeda reaguoti žmogaus imuninė sistema – organizme po truputį kaupiasi imunoglobulino G (IgG) klasės antikūnai.
„Suvalgius „priešiškų“ produktų gaminasi imunoglobulinų G kompleksai. Kuo daugiau vartojame netinkamų maisto produktų, tuo daugiau šių kompleksų kaupiasi mūsų organizme. Esant dideliam kiekiui organizmas nespėja jų pašalinti. Tuomet imunoglobulinų G kompleksai pradeda kauptis jungiamuosiuose audiniuose, sąnariuose, kraujagyslėse ir pan.
Prasideda lėtinės uždegiminės reakcijos. Tuomet auga antsvoris, pučia pilvą, kamuoja nepaaiškinami skausmai, išberia odą ar pasireiškia kiti sutrikimai“, – aiškino S. Barakauskas.
Pasak jo, maisto netoleravimo nustatymas kartais primena detektyvą – gydytojai ilgai ieško sveikatos pablogėjimo priežasčių, paskiriami medikamentai. Dažnai negalavimo niekas net nesusieja su mityba, nes pacientas simptomus pradeda jausti po valgio praėjus 3–72 valandoms.
„Ar lengvai prisiminsite, ką valgėte prieš dvi–tris dienas? Nemalonius virškinimo simptomus dažniausiai priskiriame persivalgymui, įsiskaudėjus galvai griebiamės vaistų, o nuolatinį nuovargį susiejame su intensyviu darbu. Todėl maisto netoleravimo galimybė neretai pamirštama“, – pastebėjo medikas.
Dažniausiai provokuoja gliutenas
Maisto netoleravimo tyrimas, įvertinantis reakciją į 270 populiariausius skirtingus produktus bei jų priedus, gali pateikti puokštę staigmenų. Neretai pacientai stebisi sužinoję, kad susargdina ne tik konservantų prikimštas, bet ir ekologiškas maistas.
„Dažniausiai netoleruojami javų produktai, kurių maistingumas dabar yra stipriai išaugęs. Mokslininkai pabrėžia, kad prieš pusšimtį metų grūde buvo tik 5 proc. gliuteno, o dabar – net per 50 proc. Tokia koncentracija blogai veikia žarnyną, suklijuoja jo mikrogaurelius ir stabdo maisto įsisavinimą“, – kalbėjo S. Barakauskas.
Atsisakius imuninę sistemą išprovokuojančio maisto organizmas valosi nuo IgG. Tuomet sveikata netrukus pagerėja, tirpsta nereikalingi kilogramai. Naujos mokslinės studijos rodo, kad pagal maisto netoleravimo tyrimų rezultatus sudaryta dieta ženkliai pagerina sergančių net ir astma, Krono liga, dirglios žarnos sindromu pacientų savijautą, metodas efektyviai taikomas turintiems autizmo požymių vaikams ir kt.
„Išbrauktus iš valgiaraščio produktus po nustatyto laiko vėl galima pradėti vartoti nedideliais kiekiais, tačiau ne dažniau kaip kas keturias dienas, kad neužsivestų ydinga imuniteto reakcija“, – priminė „Medicina practica“ laboratorijų tinklo vadovas.
Specialistų pastebėjimu, uždelsta reakcija maistui šiais laikais užklumpa kas antrą žmogų. Maisto netolerancijai atsirasti įtakos turi paveldėtas polinkis sirgti alergija, virškinamojo trakto būklė, netinkama mityba, įvairių vaistų, ypač – antibiotikų vartojimas, skatinantis disbakteriozės, dėl kurios gali prasidėti ir daugiau virškinimo sistemos sutrikimų, atsiradimą.
